Už Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės ketvirtadienį pateiktą nutarimo projektą dėl specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymo po pateikimo balsavo 58 Seimo nariai, 47 buvo prieš, 18 susilaikė. Parlamentarai nesutiko projekto tobulinti, jis buvo atmestas.
Pasak R. Tamašunienės, komisija stebėtų situaciją ir atsakytų į visuomenei rūpimus klausimus. "Pirmiausia kontrolės komisija atsakytų, ar reikia tęsti nepaprastosios padėties režimą. Komisija įvertintų aplinkybes ir veiksmus, visos Vyriausybės ir jos institucijų veikimą esant nepaprastajai padėčiai“,- iš Seimo tribūnos sakė R. Tamašunienė.
Kviesdama pritarti komisijos sudarymui Seimo narė Agnė Širinskienė pastebėjo, kad nepaprastoji padėtis gana ilgą laiką užtruko, sulaukė ir konstitucinės teisės ekspertų kritikos, sakant, kad jau pradeda išnykti priežastis, dėl ko nepaprastoji padėtis buvo paskelbta.„Manau, kad kontrolės komisija įneštų tam tikro aiškumo“,- sakė A. Širinskienė.
Prieš komisijos sudarymą balsavusi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad Seimo opozicijos siūlymas steigti specialiąją nepaprastosios padėties kontrolės komisiją yra perteklinės biurokratijos dauginimas, nes kontroliuoti nepaprastąją padėtį laisvai gali pats Seimas su profiliniais savo komitetais.
"Seimas skelbia ir atšaukia nepaprastąją padėtį – Seimas pats gali nepaprastąją padėtį ir kontroliuoti. Jeigu Seimo nariai jaučia rūpestį dėl karui prasidėjus įvesto reguliavimo pasekmių, niekas jiems netrukdo savo konkrečių klausimų kelti Valstybės valdymo ir savivaldybių, Žmogaus teisių, Teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Be to, parlamentinę kontrolę, išsikviesdamos atsakingus pareigūnus, vykdo ir frakcijos. Kodėl opozicinės frakcijos šia galimybe naudotis nenori?“ – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Jo pastebėjimu, siūloma opozicinė komisija, nė neįvardijusi savo tikslų ir uždavinių, nusiteikusi suteikti sau didelius įgaliojimus. „Pagal Seimo statutą, laikinoji komisija turėtų nusistatyti savo tikslą, uždavinius ir įgaliojimus. Šį kartą apibrėžti tik įgaliojimai. Vadinasi, komisija galėtų daug, tik neaišku, dėl ko“, – sako liberalų seniūnas.
Seimo nutarimo dėl specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymo projekte nurodoma, kad šalia teisės į komisijos posėdžius išsikviesti politikus, pareigūnus, tarnautojus, ji galėtų iš valdžios organizacijų gauti „dokumentus, duomenis ar žinias, net jeigu tai yra valstybės ar tarnybinė paslaptis“, taip pat „žodinius, raštiškus paaiškinimus ar pažymas komisijos tiriamais klausimais“, susipažinti su baudžiamosiomis bylomis ir pan.
Projektą parengę parlamentarai šią komisiją siūlė sudaryti iš 13 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Komisija savo išvadas Seimui planavo pateikti iki kitų metų gegužės 1 d.
Projekto iniciatorių teigimu, speciali Seimo sudaryta komisija kontroliuotų, ar racionaliai naudojamos lėšos, žmogiškieji ištekliai, ar nepiktnaudžiaujama nepaprastąja padėtimi užtikrinant piliečių pagrindinės teises, taip pat būtų informuojama visuomenė, kiek taikomos priemonės yra efektyvios.
Komisijos sudarymą inicijavo opozicijai atstovaujanti 51 parlamentarų grupė.
