Siūlymui organizuoti pirmalaikius rinkimus po pateikimo pritarė 52 Seimo nariai, buvo 57 prieš, dar 11 susilaikė. Parlamentarai atmetė projektą, nusprendę jo net netobulinti.

Po balsavimo „valstietis“ Viktoras Rinkevičius metė iššūkį - pareiškė, kad yra pasirengęs padėti savo mandatą, jei tai kartu padarys bent vienas konservatorius. Tam esą duodama savaitė.

Tokį pat pasiūlymą vienam iš konservatorių atstovų - ekspremjerui Andriui Kubiliui - pateikė ir „valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys.

„Eikime į vienmandatę apygardą ir pasitikrinkime“, - sakė jis.

Nutarimo dėl pirmalaikių rinkimų projekte teigiama, kad „Seimo valdančiosios daugumos lyderiai organizavo neteisėtus slapto Seimo narių balsavimo kontrolės būdus, taip pažeidė balsavimo slaptumo ir laisvo Seimo nario mandato principus ir todėl prarado Konstitucijos suteiktą teisę atstovauti tautai“.

Iniciatyvą dėl pirmalaikių rinkimų parengė visų opozicinių frakcijų seniūnai, jį savo parašais parėmė 49 parlamentarai, tarp jų ir trys valdančiųjų „valstiečių“ atstovai.

Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trimis penktadaliais visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 85 balsais iš 141. Šiuo klausimu Seimas balsuoja atvirai. Po pateikimo sprendimas dėl tolesnio projekto svarstymo priimamas paprasta balsų dauguma.

Projektą pristatęs opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, kad bandomas sudaryti įspūdis, jog šį klausimą kelia tik opozicija, bet tai visai visuomenei svarbus klausimas.

Jis pabrėžė, kad jau kuris laikas Seime valdančiosios daugumos nėra - veikia valdančioji mažuma.

„Dirbti valdančiojoje mažumoje yra kompromisų ieškojimas. Opozicija ne vieną kartą siūlė - tarkimės. Kol kas buvome neišgirsti. Ir šiandien turime atsakyti, ir tai pirmiausia turi padaryti „valstiečių“ frakcija - ar Seime yra poreikis susitarti ir ieškoti kompromiso. Jei ne, tai Seimas kuo toliau, tuo labiau grims į skandalų liūną“, - sakė jis.

Pasak G. Landsbergio, pritarimas projektui po teikimo rodys, kad Seime einama susitarimų link.

„Tada galėsime kitoje stadijoje atmesti priešlaikinių rinkimų idėją. Jei ji bus atmesta šiandien, turiu nuogąstavimą, kad nebus ieškoma kompromiso, ir pozityvūs signalai atrodys kaip popierinės naujienos“, - tvirtino konservatorių lyderis.

Jis sakė, kad po pateikimo atmetus projektą, teks sutikti su prieštaringai nuskambėjusia Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ištarta fraze, jog demokratijos pagrindas yra taisyklė, kai mažuma klauso daugumos.

Emocijų proveržį sukėlė valdančiųjų atstovo Tomo Tomilino pastaba, kad opozicija yra įjungusi "buldozerį", nors jai esą yra sudaroma erdvė veikti.

„Padėkokime valdantiesiems, kad ji suteikia opozicijai konstitucinę teisę kalbėti“, - ironizavo G. Landsbergis.

Jis tikino: šiandien Seimas yra kryžkelėje, ir balsavimas parodys, kuria kryptimi ketinama eiti.

Motyvus dėl balsavimo išsakydamas „valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys apkaltino Seimo paleidimo iniciatorius turint labai aiškius asmeninius tikslus.

„Kas dabar aiškėja - jums pirmalaikiai rinkimai yra spaudimo priemonė. Svarbiausia primesti savo valią. Todėl kviečiu Seimo narius balsuoti už nutarimą, ir atskleisti savanaudiškumą, kurį demonstruoja iniciatoriai“, - sakė jis.

„Valstietis“ Mindaugas Puidokas, savo ruožtu, kalbėjo, kad pirmalaikiai rinkimai sustabdytų svarbias reformas ir kainuotų 8 mln. eurų. „Kviečiame balsuoti prieš, nes esame demokratinė valstybė ir atmetame konservatorių ultimatumus“, - tvirtino jis.

Žarstėsi priekaištais

Kaip po balsavimo sakė G. Lansbergis, procesas parodė, kad „valstiečiai“ nenori eiti kompromisų keliu.

„Tai tiesiog ta pati linija, lyg praėjusią savaitę nei piketai, nei kita nebūtų įvykę“, - aiškino jis.

pasak G. Landsbergio, tiek Seimo pirmininko pasakymas apie tai, kas yra demokratija, tiek šio posėdžio metu nuskambėjęs T. Tomilino pareiškimas, jog „opozicijai leidžiama pakalbėti, vadinasi, tai dar ne Rusija“, rodo valdančiųjų supratimą apie demokratiją.

„Tai yra šiurpu“, - pažymėjo G. Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis

Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio, „demagogijos ir arogancijos uraganas“, kuris esą buvo pademonstruotas rengiant atmestą projektą, „valstiečius“ vertė šypsotis.

„Argumentų jokių nebuvo, išskyrus kaltinimus, kažkokius kvailus pasisakymus ir kabinėjimąsi prie žodžių. Seimo narys T. Tomilinas buvo „pagautas“, neva kalba apie tai, jog opozicija negauna žodžio. Opozicijai yra suteiktos maksimalios galimybės veikti, ir niekas jai netrukdo. Siūlykite, teikite pasiūlymus. Bet norėti, kad mažuma diktuotų sąlygas daugumai - tikriausiai nė vienoje demokratinėje valstybėje to dar nebuvo“, - tvirtino jis.

LVŽS lyderis, paklaustas, ar prieš pirmalaikius rinkimus pasisakiusius politikus galima vertinti kaip potencialią naująją daugumą, tai paneigė.

„Tikriausiai nė viena Seimo frakcija nebuvo nurodžiusi savo nariams, kaip jie turi balsuoti. Nereikia daryti tokių išvadų. Toliau dirbsime remdamiesi Seimo statutu“, - teigė R. Karbauskis.

Premjeras Saulius Skvernelis aiškino, kad balsavimo rezultatai „niekam nebuvo staigmena“.

„Pagal nusiteikimą Seimo narių ir objektyvių priežasčių (Seimo paleidimui - DELFI) nebuvimą, tai kitaip ir būti negalėjo“, - sakė jis.

Premjero manymu, opozicija nebuvo pasirengusi ir „neturėjo rimtų argumentų“. „Man tai absoliučiai neįtikinamai kalbėjo“, - tvirtino Vyriausybės vadovas.

Jis taip pat tvirtino, kad dar vienas labai svarbus motyvas - kai kurių partijų reputacija.

„Kai kurios, kurios turi labai rimtus įtarimus kriminalines veikas padarius, tai nesinorėtų, kad tos partijos pagausintų savo gretas Seime“, - svarstė S. Skvernelis.

Seimo vadovas V. Pranckietis tvirtino: po šio sprendimo parlamentas veiks „labai sėkmingai“.

„Taip, kaip ir sakėme, kad bandymas pabūti populistais nepavyko, todėl bus dirbama“, - sakė jis.

V. Pranckietis atskleidė, kad tuo atveju, jei projektui dėl Seimo paleidimo būtų pritarta, jau buvo numatyta, kurie komitetai šio klausimo būtų ėmęsi.

„Viskas jau buvo parengta, bet puikiai žinojome: tada, kai jau būtų reikėję balsuoti dėl išėjimo, taip, kaip aštuonis ankstesnius kartus, taip ir šį kartą būtų buvę tas pats“, - pareiškė Seimo pirmininkas.

Politikų nuomonės prieš sprendimą išsiskyrė

R. Karbauskis prieš balsavimą Seime teigė, kad jų frakcijoje pirmalaikių Seimo rinkimų idėjai pritaria „iki trijų“ narių. Kitose frakcijose, pasak jo, situacija nevienoda.

„Žmonės šnekasi, Seimo nariai išsako savo nuomonę. Yra frakcijų, kur pasirašė frakcijos vadovas, bet nei vienas frakcijos narys nepalaiko“, – sakė R. Karbauskis.

Jis ne kartą teigė manantis, kad šis Seimas gali dirbti iki kadencijos pabaigos.

Opozicinės TS-LKD lyderis G. Landsbergis DELFI sakė, kad jų frakcijoje vieningai sutarta palaikyti pirmalaikius rinkimus.

„Žinoma, reikia palaukti, kol paspaus mygtukus, bet aš pakankamai pasitikiu frakcijos žmonėmis“, – teigė jis.

Tuo metu opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas sakė, kad jų frakcija šiuo klausimu balsuos laisvai.

„Mes neskyrėme tam daug dėmesio. Frakcijoje tik priminiau, kad 10 žmonių yra pasirašę projektą dėl pirmalaikių rinkimų. Aš pats pasirašiau, todėl balsuosiu už“, – aiškino liberalsąjūdiečių lyderis.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Remigijus Žemaitaitis sakė, kad jų frakcijoje pasisakyti už pirmalaikius rinkimus yra numatę „vienas ar du žmonės“ iš 8. jis pats žadėjo balsuoti „už“.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūno Juozo Oleko teigimu, šios frakcijos politikai pasisako už pirmalaikius rinkimus.

Tuo metu valdantiesiems priklausanti Socialdemokratų darbo frakcija greičiausiai balsuos laisvai.

Taip pat savo poziciją išreikš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai. „Tačiau mes manome, kad ir po pirmalaikių rinkimų į Seimą grįžtų didžioji dalis dabartinių narių, todėl tai būtų tiesiog labai dideli kaštai, ir dirbant sutartinai, galima siekti bendrų sprendimų“, – kalbėjo frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį paragino Seimą ieškoti bendro darbo galimybių. Jos patarėjas Mindaugas Lingė antradienį „Žinių radijui“ sakė, jog šalies vadovė pasisako „už dialogo ieškojimą ir už politinį stabilumą valstybėje“. Pasak M. Lingės, už stabilumą atsakingi visi politikai, bet didesnė atsakomybė tenka valdantiesiems.

Triukšmas kilo žlugus M. Basčio apkaltai

Siūlymas surengti pirmalaikius rinkimus gimė praėjusią savaitę, skandalingai žlugus priesaiką šiurkščiai sulaužiusio ir Konstituciją pažeidusio Mindaugo Basčio apkaltai, inicijuotai dėl ryšių su asmenimis, sietais su KGB. Už ją kovo 13 dieną slaptai balsavo tik 72 parlamentarai. Apkaltai įgyvendinti reikia bent 85 politikų balsų.

Dėl žlugusios apkaltos opozicija kaltino valdančiuosius „valstiečius“, esą balsavusius kitaip, nei kalbėjo viešumoje. Šie premjero Sauliaus Skvernelio lūpomis atkirto, kad dalis frakcijos nufotografavo savo biuletenius. Opozicija tai įvertino kaip galimą balsavimo slaptumo pažeidimą, nors tai, kaip balsavo, paviešino iš viso trys politikai – vienas „Valstiečių“ frakcijos ir du opozicijos atstovai.

R. Karbauskis, savo ruožtu, kalbėjo apie sąmokslą, nukreiptą prieš jo partiją, ir žadėjo apkaltą visai konservatorių frakcijai. Esą jos atstovai esą viešai paskelbė, jog buvo iš anksto sutarta, kaip balsuoti. Dėl M. Basčio apkaltos. Vėliau „valstiečiai“ apsisprendė apkaltos konservatoriams neinicijuoti, bet kreiptis į parlamentinę Etikos ir procedūrų komisiją.