Antradienį, už balsavus 65 parlamentarams, prieš – 25, susilaikius 16, Seimo nariai pritarė specialiosios tyrimo komisijos išvadai ir sutarė, kad pagrindas pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui yra. Išvadoje konstatuojama, kad P. Gražulis balsavo už kitą parlamentarą Liną Jonauską.
Dar prieš balsavimą Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė suabejojo, ar yra prasmės P. Gražuliui rengti apkaltą, jei jau Seime svarstoma galimybė surengti pirmalaikius rinkimus.
„Tiesiog Konstitucinis Teismas iki įvardyto rugsėjo mėnesio (laikas, kada rinkimai galėtų įvykti – Delfi) nespės nei priimti sprendimo, nei apsvarstyti mūsų išvados, nei, tuo labiau, Seimas nespės balsuoti dėl apkaltos. Jeigu jau norite pasileisti ir nebedirbti, aš nematau jokios logikos diskutuoti apie P. Gražulio apkaltą“, – dėstė A. Širinskienė ir pažymėjo, kad apkalta į kitą Seimo kadenciją persikelti negali.
Į minėtus teiginius sureagavo premjerė Ingrida Šimonytė.
„Turbūt priešlaikiniai rinkimai ir būtų geriausias būdas pasitikrinti ponui P. Gražuliui pasitikėjimą pas rinkėjus, kaip ir visiems kitiems. Turbūt rinkėjai galėtų atsakyti į klausimą, yra čia kažkoks čekučių skandalas, ar nėra jokio čekučių skandalo“, – kalbėjo ji ir paminėjo, kad pats P. Gražulis registravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
Apkaltos oponentai taip pat kalbėjo, jog, prieš ją pradedant, reikėtų sulaukti prokuratūros sprendimo dėl parlamentaro Andriaus Palionio. Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingo parlamentaro A. Palionio liudijimo specialų statusą turinčiai Seimo komisijai.
A. Palionis komisijai tikino, kad P. Gražulis už L. Jonauską tikrai nebalsavo. Savo ruožtu komisija, peržiūrėjusi vaizdo įrašą, nustatė, kad A. Palionis P. Gražulio galimo balsavimo metu buvo nusisukęs į kitą pusę.
Ekspertizė: Gražulis atliko nenustatytus veiksmus tie Jonausko balsavimo vieta
Įtarimų, kad P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį L. Jonauską kilo 2022 metų rugsėjo 15 dieną sprendžiant klausimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto išbraukimo iš darbotvarkės. Už tokį sąmoningą balsavimą gresia apkalta.
Seimo elektroninė balsavimo sistema tąkart fiksavo, kad L. Jonauskas balsavo už Civilinės sąjungos įstatymo projekto išbraukimą iš rudens sesijos darbų programos, tačiau pats L. Jonauskas tikino neprisimenantis, balsavo jis ar ne.
Savo ruožtu ir P. Gražulis tikino neatsimenantis, ar balsavo už L. Jonauską – esą taip padarytų nebent netyčia.
Delfi gautame Seimo posėdžio vaizdo įraše matyti, kaip vienu momentu P. Gražulis ištiesia ranką link L. Jonausko balsavimo vietos, tačiau ar paspaudžia balsavimo mygtuką, įžiūrėti sunku – vaizdą užstoja kėdė.
Po to P. Gražulis atsitraukia nuo L. Jonausko balsavimo vietos ir lyg niekur nieko sėdi toliau.
Tuo metu, kai P. Gražulis galimai balsuoja už L. Jonauską, pastarasis kalbasi su užnugaryje esančiais politikais ir panašu, kad nemato, ką veikia kolega P. Gražulis.
Vaizdo įraše matyti tik šie du Seimo nariai, kitas viešo posėdžio vaizdas yra sulietas.
Vaizdo įrašus, kuriuose P. Gražulio ir L. Jonausko veiksmai užfiksuoti keliais rakursais, analizavo Lietuvos teismo ekspertizės centras (LTEC).
LTEC išvadoje, kurią matė Delfi, rašoma, kad vaizdo įraše nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 08 sek. Seimo narys P. Gražulis kaire ranka „atlieka nenustatytą veiksmą/us ties savo darbo vietos balsavimo bloko panele ir ištiesęs dešinę ranką atlieka nenustatytus veiksmus ties Seimo nario L. Jonausko balsavimo bloko panele“.
Komisija: Gražulis Šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką
Minėtą laiko tarpą kadras po kadro išanalizavęs ekspertais rašo: „P. Gražulis <…> pasisuka su kėde į kairę, link Seimo nario L. Jonausko, paima kaire ranka ant stalo gulėjusį, tikėtina, kad mobilaus ryšio telefoną ir ištiesęs dešinę ranką atlieka nenustatytą veiksmą/us ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele“.
Taip pat konstatuota, kad nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val, 27 min. 08 sek. nėra užfiksuota Seimo nario L. Jonausko veiksmų ranka ties jo paties balsavimo bloko panele.
Į klausimą, ar įmanoma iš vaizdo įrašo konstatuoti, kad P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį, LTEC tyrėjas atsakė, kad tai nėra vaizdų teismo eksperto kompetencija.
Seimo sudaryta specialioji komisija aiškinosi, ar yra pagrindas P. Gražulio, galimai balsavusio už kitą parlamentarą, apkaltai, ar ne. Komisija balsų dauguma nutarė, kad duomenų pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui yra pakankamai.
„Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja, kad Seimo narys P. Gražulis 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio metu, priėmimo stadijoje balsuojant dėl Nutarimo (nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 08 sek.), balsavo savo vardu, taip pat greta esančioje darbo vietoje sėdinčio Seimo nario L. Jonausko vardu“, – rašoma komisijos išvadoje.
Komisija taip pat konstatavo, kad P. Gražulis tokiu elgesiu nepaisė Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, išreiškė ne Seimo nario L. Jonausko, bet savo valią, iškreipė balsavimo rezultatus. Be kita ko, – savo pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.
„Seimo nario P. Gražulio veiksmai – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai ir tokiais veiksmais Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – teigiama išvadoje.
Atskiroji nuomonė
Tiesa, dalis komisijos narių išreiškė atskirąją nuomonę ir nurodė, kad šiai išvadai nepritaria.
Opozicionierių remiamą atskirąją nuomonę anksčiau iš Seimo tribūnos pristatė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė A. Širinskienė, kuri teigė, kad P. Gražulis apkaltos komisijoje buvo apklaustas netinkamai, iš jo, anot politikės, buvo tyčiojamasi.
Be to, pasak A. Širinskienės, apkaltos komisija nepagrįstai posėdžiavo uždarai.
2010 metais Seimas sprendė dėl parlamentarų Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltos, kai A. Sacharukas pasinaudojo L. Karaliaus pažymėjimu ir balsavo vietoje jo.
Slapto balsavimo metu Seimas panaikino L. Karaliaus mandatą, A. Sacharukas liko dirbti.
Abu šiuos politikus Konstitucinis Teismas pripažino šiurkščiai pažeidusius Konstituciją ir sulaužiusius duotą priesaiką: A. Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką dėl to, kad sąmoningai parlamento posėdžiuose naudojosi L. Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus, L. Karalius – dėl to, kad tuo metu buvo išvykęs į Pietryčių Aziją atostogauti ir sąmoningai nedalyvavo Seimo posėdžiuose.
P. Gražuliui apkalta šiuo metu gresia ir kitu klausimu – teismo jis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
