Velionio šeima informavo, kad A. Šleževičius bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22).

Gruodžio 8 d., ketvirtadienį, atsisveikinimas vyks 6-oje šarvojimo salėje nuo 15 val. iki 20 val., penktadienį atsisveikinti bus galima nuo 10 val. iki 12 val.

Gruodžio 9 d., penktadienį 12 val. bus išnešamas karstas iš laidojimo rūmų ir vykstama į Antakalnio kapines.

Apie buvusio premjero A. Šleževičiaus mirtį antradienį pranešė žurnalistas, istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas. „Po ilgos ligos išėjo 6-osios Vyriausybės premjeras Adolfas Šleževičius (g. 1948), šį postą užėmęs 1993-1996 metais. Nors jis ir nebaigė savo kadencijos, tais metais šalis smarkiai pažengė į priekį: buvo išvesta užsienio kariuomenė, įvestas litas, suvaldyta infliacija, išsiplėtė šalies tarptautiniai ryšiai“, – antradienį rašė V. Kavaliauskas.

Anot jo, į premjero postą atėjo gerai pasiruošęs: inžinierius mechanikas, mokėsi Liaudies ūkio akademijoje Maskvoje, dirbo maisto pramonės įmonėse, atgimimo metu – „Pienocentro“ pirmininku, Nepriklausomybės pradžioje – žemės ūkio ministro pirmuoju pavaduotoju.
Vadovaudamas šalies ūkiui, darė ryžtingus sprendimus.

„Tuo metu silpniausia grandis buvo bankų sistema. Nors jam ir buvo keliama byla dėl neteisėtai priskaičiuotų padidintų palūkanų, ji niekuo nepasibaigė. Pasitraukęs iš valstybinio darbo, buvo samdomas tarptautinių kompanijų įgyvendinti didelius pramoninius projektus. Buvau A.Šleževičiaus komandoje, dirbau jo atstovu spaudai. Iš penkių premjerų, su kuriais teko dirbti, statau jį į geriausių administratorių eilę antruoju po Algirdo Brazausko“, – rašė V. Kavaliauskas.

Buvusį Lietuvos premjerą A. Šleževičių ir kiti jo bendražygiai prisiminė kaip išmanantį politiką ir ekonomistą, kuriam jo vadovavimo metu teko ir nacionalinės valiutos įvedimas, kova su neregėta infliacija, ir kiti svarbūs šalies bei tarptautiniai klausimai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją