Siekiant prisitraukti ir išlaikyti aukštas kompetencijas turinčius motyvuotus žvalgybos pareigūnus, siūloma numatyti analogiškus žvalgybos pareigūnų apmokėjimo principus, kaip ir valstybės tarnybos reformos projektuose.
Jeigu Seimas pritartų, žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudarytų pareiginė alga ir priemokos, būtų atsisakyta priedų už tarnybos stažą, kario laipsnį ir tarnybinį rangą. Žvalgybos pareigūnams siūloma mokėti priemokas už pavadavimą, už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Projektas numato, kad žvalgybos institucijos vadovas nustatytų žvalgybos pareigūnų apmokėjimo sistemą. Žvalgybos pareigūno alga būtų nustatoma pagal pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga būtų apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš šio bazinio dydžio.
Nustatant didžiausius pareiginės algos koeficientų dydžius, jų intervalus, priemokų skyrimo tvarką būtų vertinami tam tikri kriterijai. Pareigūnų algos priklausytų nuo suteikto tarnybinio rango ar kario laipsnio, išsilavinimo, profesinio darbo patirties, veiklos sudėtingumo, darbo krūvio, atsakomybės lygio, papildomų įgūdžių ar žinių turėjimo.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento vadovams siūloma suteikti teisę tvirtinti didžiausio leistino žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų pareigybių skaičių. Šiuo metu Žvalgybos įstatyme numatyta, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių tvirtina krašto apsaugos ministras, o Valstybės saugumo departamento - nustato Seimo valdyba.
Siekiant spręsti praktines personalo administravimo problemas, įstatymo pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti patarėjo pareigybę.
Pasak projektą inicijavusio L. Kasčiūno, dėl ypatingai padidėjusio darbo krūvio, pavyzdžiui hibridinių grėsmių metu, žvalgybos pareigūnams tenka dirbti maksimaliu leistinu režimu, o Žvalgybos įstatymas nenumato galimybės už ypatingai padidėjusį darbo krūvį gauti papildomą apmokėjimą.
“Tokia situacija ilgainiui demotyvuoja žvalgybos pareigūnus bei skatina svarstyti apie tarnybą kitose valstybės institucijose, kuriose tarnybinio atlyginimo sistema atrodo teisingesnė“, – sako įstatymo pataisų iniciatorius L. Kasčiūnas.
Anot jo, žvalgybos institucijos susiduria su problema prisitraukti kvalifikuotą personalą ir joms tampa vis sunkiau išlikti patraukliomis darbo rinkoje.
