"Mūsų tikslas yra per pirmus metus kaip minimum 10 proc., vėliau padidinti iki 20 proc. ir, sakykime, jau trečius metus 30 proc. kaip minimum taupyti lėšų. O mūsų bendrą sumą sudaro šiandien 16 mln. litų - tai yra labai didelė suma, maždaug 6 mln. yra šildymo kompensacijos lėšos ir 10 mln. šalpos mokėjimo", - spaudos konferencijoje penktadienį sakė Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Nuo sausio 1 dienos penkios bandomosios savivaldybės savarankiškai skirstys paramą - tai bus daroma Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybėse.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavęs Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas sakė, kad prisijungti prie eksperimento, be kita ko, paskatino galimybė laisvai disponuoti sutaupytomis lėšomis. Jis tikisi, kad eksperimentas leis per metus sutaupyti iki 10 proc. socialinės paramos lėšų.
"Šilalės rajonas yra kaimiškas ir susitikus su ūkininkų sąjunga ar su verslininkų sąjunga ypač buvo akcentuojama, kad neįmanoma surasti darbuotojų, bet pašalpų išmokėjimo skaičius nuolat auga", - apsisprendimą dalyvauti eksperimente aiškino J.Gudauskas.
Socialinei paramai skiriamas lėšas bus siekiama iš remiamųjų sąrašo eliminuojant piktnaudžiaujančiuosius pašalpomis. Viena iš priemonių, kurią numatoma pasitelkti, bus seniūnijose steigiamos komisijos, kurios reguliariai diskutuos dėl kiekvieno pašalpą gaunančio žmogaus.
"Dabar kiekvienoje seniūnijoje yra sudaromos komisijos, kurios du kartus rinkisis per mėnesį ir apsvarstys kiekvieną pašalpos gavėją", - pasakojo Šilalės meras.
Nuo sausio įsigaliosiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas taip pat numato, kad norint gauti pašalpą reikės pateikti buities tyrimo aktą.
"Jeigu nori gauti pašalpą, turėsi įsileisti į namus, parodyti, kaip tu gyveni. Ir jeigu kyla įtarimų ir vis dėl to matome, kad žmogus gyvena ne pagal pajamas, mes jau kreipiamės tada į atitinkamas tarnybas susirinkti duomenis - ar jis užsienyje dirba, ar jis (turi - BNS) nelegalų verslą. Manau, kad viešinant šitą dalyką tiesiog šities žmonės nebesikreips paramos", - svarstė Akmenės meras.
Numatoma, kas minėtos penkios savivaldybės trejus metus gaus ne tikslines dotacijas socialinei paramai, o padidintą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. Planuojama ateinančius trejus metus šioms savivaldybės pervesti 2011 metų tikslinės dotacijos dydžiu padidintą GPM dalį.
"Tos penkios savivaldybės savo biudžetuose, jau kaip savarankiškuose biudžetuose, trejus metus turės tokį pat kiekį lėšų, kiek buvo patvirtinta 2011 metų biudžete", - spaudos konferencijoje aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Tačiau jis neatmetė, kad tuo atveju, jei ekonominė situacija šalyje blogėtų ir socialinės paramos poreikis augtų, valstybė turėtų turėtų didinti pervedimus į ekperimentuojančių savivaldybių biudžetus.
"Jeigu situacija iš tikrųjų drastiškai blogėtų, tai natūralu, kad socialinė apsauga yra ta sritis, kurią užtikrinti valstybė privalo, nėra alternatyvų. Silpniausiems savo visuomenės nariams valstybė turi padėti ir tą, be abejo, jinai užtikrins", - sakė ministras.
Merų aiškinimu, naujovėms įgyvendinti prireiks papildomų darbuotojų.