Taip parodė trečiadienį Prezidentūroje pristatytas Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro atliktas tyrimas. Jo metu aiškintasi, kaip savivaldybės vertina emigracijos problemą ir yra pasirengusios priimti grįžusius.

TMO Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pastebi, kad pastaraisiais metais matomas tam tikras grįžtamosios migracijos augimas: per 11 praėjusių metų mėnesių grįžo 16,6 tūkst. žmonių – dviem tūkstančiais daugiau nei per visus 2016 m.

Tyrimo metu apklausti 44 savivaldybių atstovai (iš viso yra 60), 13 grįžusių emigrantų, taip pat atliktas viešosios nuomonės tyrimas. 59 proc. savivaldybių emigraciją įvardija kaip didelę problemą. Tačiau regionai kenčia ne tik nuo emigracijos, bet ir nuo vidinės migracijos.

Siekia išlaikyti bent likusius

A. Sipavičienė pastebi, kad daugelis emigracijos ir grįžtamosios migracijos veiksnių yra už savivaldybės kompetencijos galios ribų.

„Tyrimo duomenimis, savivaldybės jaučiasi pralaimėjusios kovą dėl išvykusių, nes jų siūlomos galimybės dažnai neatitinka grįžtančiųjų lūkesčių. Dažniausiai dėl nepakankamų galimybių, žemų atlyginimų ir todėl, kad ne viskas savivaldybių valioje“, – kalbėjo A. Sipavičienė.

Nors daugelis savivaldybių pasirengusios pasiūlyti darbo vietų tiek mažai kvalifikuotiems darbuotojams, tiek įvairių sričių specialistams, jose siūlomas atlyginimas, vidutiniškai siekiantis 450-700 euro, yra mažai pajėgus konkuruoti ne tik su užsieniu, bet ir su šalies didmiesčiais. Tiesa, itin trūkstamiems specialistams kai kur siūlomas 1000 eur atlyginimas, taip pat tarnybinis butas.

Dėl šių priežasčių 59 proc. savivaldybių labiau orientuojasi į likusiųjų išlaikymą, ir tik 21 proc. jų siekia susigrąžinti išvykusius, tačiau dažniausiai iš didžiųjų miestų, o ne iš užsienio.

Nežino, ką darytų, jei grįžtų daug

Tik 15 iš 44 savivaldybių turi mechanizmus ryšiui su išvykusiais emigrantais palaikyti. Dažniausiai įvardinta priemonė – savivaldybės interneto puslapis. Nė viena savivaldybė neturi konkretaus plano, ką darytų, jei vienu metu grįžtų daug emigrantų. Pusė savivaldybių atstovų nežino, kokie grįžtančiųjų poreikiai.

A. Sipavičienė pastebi reemigracijos paradoksą, kada užsienyje žmogus integruotis (susitvarkyti dokumentus, įsidarbinti, susirasti būstą) sugeba, grįžęs į Lietuvą – ne. Taip yra todėl, kad užsienyje tautiečiams padeda gerai išvystęs emigrantų tinklas, užsienyje žmogus labiau mobilizuotas, jaučiasi atsakingas už save. Tuo metu grįžus į Lietuvą dažnai užvaldo nuostata, kad Lietuva jau vien už sugrįžimą jam kažką skolinga ir bet kokios biurokratinės kliūtys vertinamos „per padidinamąjį stiklą“.

A. Sipavičienė rekomenduoja efektyvinti pagalbą emigrantams tose srityse, kurios yra tiesiogiai savivaldybės kompetencijos ribose. Raginama viešinti sėkmės istorijas ir gerai veikiančias regionines iniciatyvas, svarstantiems grįžti savivaldybėje paskirti kontaktinį asmenį.

TMO Vilniaus biuro vadovė įsitikinusi, kad ėmusis žingsnių, emigrantus galima susigrąžinti ir į mažesnius miestus.

D. Grybauskaitė: kartais svarbiau ne atlyginimas, o savijauta

Minėtas tyrimas trečiadienį pristatytas ir šalies merams, kurie susitikime su šalies prezidente Dalia Grybauskaite kalbėjosi apie emigraciją ir aptarė galimą savivaldybių indėlį sprendžiant su ja susijusias problemas.

„Kartais, kai aš važinėju, dalis merų klausia, ką centrinė valdžia kada duos ir padarys, bet patirtis ir pavyzdžiai rodo, kad viskas prasideda nuo apačios, nuo tų paslaugų, kurios yra arčiausiai, prie žmogaus“, – žurnalistams prieš susitikimą su merais sakė D. Grybauskaitė.

Ji minėjo teigiamus pavyzdžius Tauragėje ir Alytuje, tačiau sakė, kad yra tokių savivaldybių, kurios nežino, ir nelabai nori daryti. D. Grybauskaitės teigimu, kas antras išvažiavęs lietuvis norėtų grįžti namo, tačiau reikia ir noro juos matyti čia.

„Tą reikia įrodyti darbais, o tai viskas pirmiausia priklauso nuo savivaldos. Apačioj, savivaldos lygmenyje, yra galimybė ir suteikti būstą, ir įvairias paslaugas, pavyzdžiui, vaikų integracijos, vaikų darželių, išsilavinimo, daugelis klausimų yra savivaldos reikalas ir tai kartais labai svarbu“, – kalbėjo prezidentė.

Keliaudama po Lietuvą šalies vadovė teigia išgirdusi, pavyzdžiui, vaikų žaidimo aikštelių poreikį – grįžusiems iš užsienio to stinga. Tačiau, sako D. Grybauskaitė, kai kurie merai nustemba, kad tokie atvejai kartais nulemia grįžtančių žmonių savijautą.

„Kartais netgi ne atlyginimas sprendžia, o būtent savijauta, integracijos galimybės, kaip jie bus priimti, netgi biurokratas kaip kalba su grįžusiu žmogumi – ar formaliai, ar atstumiančiai, ar vis tik su užuojauta ir realiai norėdamas padėti“, – aiškino D. Grybauskaitė.

Kaip teigiama Prezidentūros pranešime, emigraciją Lietuvos gyventojai laiko didžiausia šalies bėda. Svetur ieškoti laimės kasmet išvyksta apie 40 tūkst. žmonių. Vien 2017-aisiais iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. piliečių, o per visą nepriklausomybės laiką Lietuva neteko beveik ketvirtadalio gyventojų.