„Apgailestaujame, kad Lietuvos žydų bendruomenė pasijuto nesaugi, tačiau galime patikinti, kad Vilnius yra saugus visiems miestas. Viešojoje erdvėje pasirodę bailaus chuliganizmo ženklai nekelia jokios grėsmės“, – teigiama BNS atsiųstame savivaldybės komentare.
Lietuvos žydų bendruomenė anksčiau antradienį pranešė dėl grasinimų neribotam laikui uždaranti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę, taip pat prašanti užtikrinti Vilniaus žydų kapinių Sudervės plente papildomą apsaugą.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS teigė, kad į policiją nesikreipė ir kreiptis neketina.
„Pareiškimo neparašėme ir ko gero nerašysime. Mūsų supratimu tai galbūt nebuvo realūs grasinimai, o grėsmingo pobūdžio laiškai“, – sakė F. Kukliansky.
Ji teigia, kad „reikalas ne tame“, ar kreiptasi į policiją, o tame, kad kažkas tuos laiškus rašo ir nuolat siunčia bendruomenei.
„Atsiunčia paštu, tai yra ne vienas ir ne du laiškai. Ir sistemingai mes juos gauname. Jie pastaruoju metu atsirado. Jų niekada nebuvo“, – teigė žydų bendruomenės pirmininkė.
Taip žydų bendruomenė reagavo į kilusį šurmulį po liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimtos anksčiau diskusijų sulaukusios atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.
Sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad tai padaryta įvertinus, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.
Taip pat liepos pabaigoje sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.
Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų.
Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Gynėjai pabrėžė J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.