Savivaldos rinkimuose Vilniuje dalyvaus M.Laurinkus

Jis teigė iš pradžių kelsiąs kandidatūrą individualiai, o paskui svarstys galimybę susijungti su kuo nors į koaliciją. „Tokie dalykai priklausys svarstyti vėliau. Vis tiek įstatymas paprasčiausiai numato galimybes vienam žmogui. Gali burtis, gali nesiburti, paskui tai savaime suprantama – vienam yra neįmanoma. Vienam neįmanoma, realiai neįmanoma. Teks, aišku, ieškoti kolegų“, - kalbėjo M. Laurinkus.

Jis, be kita ko, pridūrė, kad ateityje laukia uždavinys atnaujinti ir Seimą.

Klausiamas, ar tie kolegos galėtų būti politologas Raimundas Lopata bei buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, M. Laurinkus tiesaus atsakymo išvengė.

„Pažiūrėsim, pažiūrėsim. Taip, aišku, kad kalbuosi su visais, galų gale vienų pažiūrų visi esame. Tai viskas aišku, aš nemanau, kad čia yra kas nors slėptina. Viskas labai paprasta, tik tiek, kad reikia profesionalizuoti politiką ir tai yra esminis uždavinys. Ta profesionalizacija apima jau nuo savivaldybės, o Vilniaus miestas politiniams gyvenime vienas svarbiausių“, - kalbėjo buvęs ambasadorius bei pridūrė net neabejojąs, kad jį ir jo kolegas visi vėl vadins valstybininkais.

R.Lopata sako nedalyvausiąs rinkimuose

Pats R. Lopata daugiau nei savaitę nesutikęs nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie svarstymus dalyvauti savivaldos rinkimuose, penktadienį sakė nesiruošiąs juose dalyvauti. E. Kūris tokią informaciją pavadino „pasakomis“ ir sakė niekados net neketinęs kelti savo kandidatūros.

Kalbėdamas apie savivaldos rinkimus M. Laurinkus taip pat apgailestavo, kad naujasis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nesudarė sąlygų rinkimuose dalyvauti visuomeninėms organizacijoms, o pavieniams asmenims dalyvavimą rinkimuose apsunkino.

„Tai nėra tas pats kaip Seimo rinkimai, o sąlygos beveik tokios pačios. Problema vis tiek yra, kad nebuvo leista dalyvauti visuomeninėms organizacijoms. O individui, jeigu pasižiūrėtume įstatymą, tai yra tiesiog brūzgynai“, - piktinosi pašnekovas.

DELFI primena, kad remiantis naujuoju teisės aktu, pavieniams kandidatams būtina surinkti 10 proc. vienam mandatui surinkti reikiamų rinkėjų parašų, bet ne mažiau nei 100. Tokiu būdu Vilniuje gali tekti surinkti apie 1000 rinkėjų parašų, o mažuose rajonuose – šimtą ar kelis šimtus.

Rinkimuose dalyvauti pageidaujantis asmuo taip pat turi sumokėti rinkimų užstatą, lygų vienam vidutiniam mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžiui. Tokį patį užstatą už kiekvienoje savivaldybėje keliamą kandidatų sąrašą kelia ir politinės partijos.

Vietas savivaldybių tarybose partijų sąrašai gali laimėti surinkę ne mažiau nei 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, koalicijos – ne mažiau nei 6 proc.

Pavieniams kandidatams reikiamas surinkti balsų kiekis norint laimėti vietą taryboje visoje Lietuvoje būtų kintantis ir siektų tiek balsų, kiek „kainuoja“ vienas mandatas – tai priklauso nuo į rinkimus atėjusių rinkėjų skaičiaus.

Pavyzdžiui, remiantis praėjusiais savivaldybių tarybų rinkimais 2007 m., vienas mandatas Vilniuje „kainavo“ 3082 balsus, Akmenės rajone – 379, Kauno mieste – 2043, Šiauliuose – 981, Neringoje – 75, Pasvalio rajone – 439.