Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų testų pirkimo buvo pradėtas dar 2020 metų birželį kilus įtarimų dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) ir įmonės „Profarma“ 6 mln. eurų vertės sutarties.
Ši byla buvo padalinta į du atskirus epizodus, dėl vieno iš jų pirmosios instancijos teismas jau pasisakė, atmesdamas 4 mln. eurų ieškinį greituosius testus pardavusioms bendrovėms.
Prokurorų vertinimu, tokią sumą už testus permokėjo mokesčių mokėtojai. Daugiau apie tai skaitykite čia.
NVSPL buvo skirta 20 tūkst. bauda už tai, kad šiuo atveju nebuvo atliekamos viešojo pirkimo procedūros – greitieji testai nupirkti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nurodymu iš konkretaus, jos nurodyto pirkėjo.
Tuometinė ministerijos vadovybė tai teisino tuo, jog prasidėjus pandemijai testų rinkoje buvo sunku gauti, jų reikėjo greit, todėl esą nebuvo kada organizuoti viešųjų pirkimų procedūrų.
Liko tiesiog liudytojais
Kaip buvo priimtas sprendimas pirkti greituosius testus iš įmonės „Profarma“ ir kodėl būtent už tokią kainą, aiškinamasi kitame ikiteisminiame, kuris nėra baigtas, tačiau artėja prie pabaigos.
Pernai rugsėjį tuometis Vyriausybės vicekancleris L. Savickas šioje byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Šis statusas reiškia, kad asmuo liudijo apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau įrodymų, kad būtų galima jam pareikšti įtarimus, nepakanka.
Atsiradus daugiau įrodymų tokiam asmeniui gali būti pareikšti įtarimai, tačiau L. Savicko atveju taip neatsitiko.
Delfi ketvirtadienį gavo patvirtinimą, jog specialiojo liudytojo statusas politikui panaikintas, L. Savickas liko paprastu liudytoju.
Delfi taip pat pavyko sužinoti, kad įtarimų nesulaukė ir paprastu liudytoju liko tuomečio premjero S. Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais J. Kairys.
Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė komentuoti pasikeitimų byloje ketvirtadienį nenorėjo.
„Vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo priimta įvairių procesinių sprendimų, tarp jų – įskaitant ir tų, kai keitėsi asmenų procesinis statusas“, – Delfi sakė ji.
A.Verygos statusas nepasikeitė
LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad L. Savickas premjero S. Skvernelio nurodymu davė tiesioginį pavedimą skubiai pradėti greitųjų testų pirkimą kovo mėnesį.
L.Savickas yra neigęs, kad sprendimus dėl testų priėmė Vyriausybės kanceliarija.
Jis tvirtino, kad dėl to sprendė tuometis operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras, dabar – Seimo narys Aurelijus Veryga. Jis byloje buvo apklaustas kaip liudytojas.
Ketvirtadienį politikas Delfi patikino, kad jo statusas nepasikeitė – jis liko liudytoju.
Įtarimų sulaukė ir buvusi viceministrė
Anksčiau buvo skelbta, kad šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų pareikšti šešiems asmenims.
Ar šiuo metu įtariamųjų skaičius byloje nepasikeitęs, prokuratūros atstovai nekomentuoja.
Įtarimai anksčiau pareikšti testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovams, byloje įtarimų piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl ko valstybė galėjo patirti didelę žalą, sulaukė ir tuometė sveikatos viceministrė Lina Jaruševičienė, kuri po pranešimo apie tai pasiprašė atleidžiama iš pareigų.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
Ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir, įtariama, piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį.
Greituosius testus gaminusios Austrijos įmonės „Ameda labordiagnostik GmbH“ oficialaus atstovo Lietuvoje, įmonės „Pro Aris“ atstovė Lina Mecelicienė yra viešai sakiusi, kad panašiu metu, kai buvo perkami testai iš įmonės„Profarma“, ji siūlė SAM įsigyti greituosius testus už trigubai mažesnę kainą, bet dėmesio nesulaukė.
