Trečiadienį opozicinė Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kviečiasi užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį pasikalbėti apie EK išaiškinimą ir išimtis sankcionuojamų prekių tranzitui į Kaliningradą. Ministras į pokalbį žada atvykti.
Demokratų frakcijos vertinimu, „mūsų valstybė nesugebėjo apginti savo pozicijos šiuo klausimu ir taip buvo sužlugdyta sankcijų esmė, dar kartą mestas šešėlis ant Lietuvos, padaryta žala jos įvaizdžiui kaip solidžios ir atsakingos partnerės“.
„Be to, parlamentarai pasigenda Užsienio reikalų ministerijos ir Vyriausybės strateginės komunikacijos, dėl kurios nebuvimo Lietuvos naujienų portalams tenka cituoti Rusijos žiniasklaidos informaciją, o ne mūsų institucijas ir aukščiausius šalies pareigūnus“, – rašoma demokratų žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: siūlyčiau judėti į priekį
Seimo konservatorių frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės vertinimu, opozicijos tokia rolė – kelti klausimus ir ieškoti atsakymų. Tik kad tie klausimai bent šiuo atveju, anot jos, nėra aiškūs.
„Man kartais susidaro įspūdis, kad opozicija ne tiek apie turinį nori pakalbėti, kas iš tikrųjų galbūt galėtų rūpėti, bet labiau norisi pareikalauti kieno nors galvos. Užsienio reikalų ministras turbūt yra gana populiarus šiuo atžvilgiu opozicijos akyse“, – Delfi komentavo politikė.
Ji svarstė, kad opozicija, keldama ministro atsakomybės klausimą, duoda peno propagandai.
„Yra noras turbūt turėti ir eterio, noras turėti kažkokios saviraiškos, bet, konkrečiai apie šį klausimą kalbėdami, mes duodame impulsą įvairioms propagandoms varinėti temą apie tai, ar Lietuva pralaimėjo, ar Lietuvai kyla grėsmės. Aš tai siūlyčiau susitelkti ir judėti į priekį“, – ragino parlamentarė.
R. Morkūnaitės-Mikulėnienės įsitikinimu, atsakomybės už tai, kad EK atsitraukė nuo ankstesnio savo išaiškinimo sankcijų įgyvendinimo klausimu, nereikia.
„Aš nematau kažko, kas turėtų prisiimti politinę atsakomybę tokiomis aplinkybėmis, kokiomis mes gyvename šiandieną, visas mūsų regionas. Mes visą laiką konsultavomės su Europos Komisija, su transatlantiniais partneriais ir mes tęsiame savo visokeriopą pagalbą Ukrainai, ir šio regiono stiprinimui. Tai yra patys svarbiausi dalykai, o visa kita – tiesiog paveikslo sudedamosios dalys“, – teigė Seimo narė.
Matijošaitis: sprendimas daugiašalis
Seimo Laisvės frakcijos nario Mariaus Matijošaičio nuomone, tai, kad EK Kaliningrado tranzitui pasiūlė taikyti išimtis, nėra G. Landsbergio pralaimėjimas. Ministras, pasak politiko, aukoja savo reputaciją „vardan valstybės gėrio“.
„Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra vienas iš tų politikų, kuris kritinėse situacijose elgiasi taip, kaip ir jo senelis, ir kartais savo reputaciją, savo asmenį aukoja vardan valstybės gėrio.
Tai nėra jo pralaimėjimas, kadangi sprendimas yra priimtas daugiašaliu principu: dalyvavo Europos Komisija, dalyvavo JAV, dalyvavo visos Europos Sąjungos šalys, jų vadovai, reiškia prezidentai ar ministrai pirmininkai, užsienio reikalų ministerijos, kurios turi sankcijų departamentus. Žinoma, stipria dalimi į procesus įsitraukė ir skirtingų parlamentų užsienio reikalų komitetai. Čia negali viskas sueiti į vieno asmens atsakomybę. Tai yra net už Europos ribų ir labai stipriai išeinantis klausimas“, – Delfi komentavo M. Matijošaitis.
Laukia žūtbūtinis mūšis
Opozicionieriai, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojo analitiko Manto Baltrukevičiaus vertinimu, kelia G. Landsbergio atsakomybės klausimą vien dėl to, nes tai patinka jų rinkėjams.
„Reikėtų suprasti visą simboliką, kuri susijusi su Gabrieliaus Landsbergio pavarde. <...> Šiuo atveju Gabrielius yra strateginis taikinys ir pasinaudojama kiekviena proga net ir tada, kai kaltę galima įžvelgti ir tada, kada sunkiau objektyviai žiūrint įžvelgti. Su tokia strategija, žiūrint grynai iš politinės perspektyvos, tu nepraloši, šių partijų (demokratų, „valstiečių“, socialdemokratų – Delfi) elektoratui šiaip ar taip patiks tokie veiksmai“, – kalbėjo analitikas.
Tiesa, jo matymu, opozicija sankcijų įgyvendinimo ir Užsienio reikalų ministerijos veikimo klausimu komunikuoja nenuosekliai.
„Itin įdomi šioje vietoje Sauliaus Skvernelio (Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio – Delfi) tokia politinė ekvilibristika, nes, turbūt, galima surasti jo pasisakymų, kad ir persistengta su sankcijų vykdymu, ir kad neapginta Lietuvos pozicija, ir iš esmės ne vieni jau čia statė ant to, kad Europos Komisija galiausiai šiek tiek atsitrauks, bus galima apkaltinti ir iškelti šį klausimą“, – teigė M. Baltrukevičius.
Paskelbti interpeliaciją ministrui, pasak jo, nėra sudėtinga, bet jį atstatydinti, o tuo labiau G. Landsbergį, esą sunkiau. Tai valdantiesiems, M. Baltrukevičiaus matymu, būtų „žūtbūtinis mūšis“.
„Interpeliaciją kaip tokią nėra sudėtinga surengti, parašų nereikia labai daug. Įmanomas toks scenarijus, kad ji apskritai vyks, bet aišku, kad valdantieji labai rimtai susitelktų tokiu atveju.
Ir kaip reikėtų įsivaizduoti, kad Ingrida Šimonytė (premjerė – Delfi) atleistų ją delegavusios partijos pirmininką. Tai visai koalicijai bet kokiu atveju tai būtų žūtbūtinis mūšis.
Jau dabar valdančiųjų pasisakymai šiuo klausimu, nors jų nėra labai daug, bet yra aiškūs: Gabrielius Landsbergis turi likti savo pareigose ir prašom nesikabinėti prie jo sudėtingoje Lietuvoje geopolitinėje situacijoje“, – dėstė analitikas.
Kritikuoti yra už ką
Tiesa, jis teigė, kad G. Landsbergį, jo vykdomą užsienio politiką, o taip pat ir valdančiuosius, yra už ką kritikuoti.
„Ką tikrai galima kritikuoti, tai užsienio reikalų ministro komunikaciją, jis buvo išėjęs atostogų (laukiant naujojo EK išaiškinimo – Delfi).
Man atrodo, kad dažnai trūksta užsienio politikoje realizmo, Lietuvos svorio suvokimo ir gebėjimo prognozuoti, kokia bus mūsų partnerių nuomonė. Ir kartais, jeigu apskritai daugiau būtų komunikuojama, būtų atsargiau komunikuojama, būtų geresnis rezultatas.
Trūksta daugiau komunikacijos ir iš valdančiųjų, kodėl mūsų užsienio politika yra tokia, kokia yra. Galima ją labai gražiai vadinti vertybine politika, ji yra kažkiek romantiška, kylanti iš tos pačios istorinės patirties, kai buvome maži, kovojantys su didele imperija ir sėkmingai. Tokią užsienio politiką tarsi ir nesunku parduoti iš komunikacinės pusės, bet reikia labiau akcentuoti ir aiškinti, kodėl yra vienokie, o ne kitokie pasirinkimai“, – vertino M. Baltrukevičius.
Jo manymu, istorijoje su Kaliningrado tranzitu turime atomazgą ir ji daugiau nesieskaluos. Bet ar valdantiesiems visgi reikės ką nors paaukoti dėl to, kad Lietuva atsižvelgs į EK išaiškinimą ir neįgyvendins griežčiausių įmanomų sankcijų?
„Daliai visuomenės tai turbūt buvo neabejotinas palengvėjimas. Vis tiek yra žmonių, kurie atsargiai žiūri ir sako, kad Rusijos provokuoti nereikia, turime jausti visas aplinkybes ir užsienio politika turi būti ramesnė. Turim kitą grupę, kuri visiškai nuoširdžiai palaiko pačią griežčiausią įmanomą poziciją.
<...> Apie politinę kainą, ar reikės kokių avinėlių paaukoti ant aukuro dėl viešosios nuomonės, dar anksti spręsti. Bet visgi manyčiau, kad atomazga pasiekta ir šis klausimas po truputį nurims“, – svarstė M. Baltrukevičius.
„Interpeliacija dėl pačios interpeliacijos“
Kad opozicionieriai kelia prieštaringus argumentus kalbėdami apie G. Landsbergio atsakomybę, sakė pastebėjęs ir Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga.
„Tie argumentai yra prieštaringi: ar G. Landsbergis per daug už tranzitą, ar prieš jį, tą reikėtų suformuluoti, nes mažai Lietuvoje kas žino, kaip ten viskas vyko ir kokios buvo diskusijos, kokie buvo argumentai, ir aš abejoju, ar opozicija iki galo perskaitė patį sankcijų dokumentą, išaiškinimus“, – svarstė jis.
„Paprastai interpeliacija būna daugiau ar mažiau perspektyvi tokiu atveju, jeigu klausimai yra aiškūs. Šiuo atveju klausimas labai supainiotas, interpeliacija dėl pačios interpeliacijos“, – vertino politologas.
Jis teigė, kad ši interpeliacija, kaip ir kitos, nesibaigs ministro atstatydinimu.
„Tai yra būdas opozicijai pasireikšti, turėti daugiau žiniasklaidos dėmesio“, – pridūrė S. Spurga.
„Galbūt gerai, kad opozicija nerimsta, bet kol kas negirdžiu labai aiškių, nuoseklių argumentų, kokia jų pozicija. Opozicija kritikuoja iš dviejų skirtingų priešingų pusių: vieni sako, kad Lietuva žaidžia su ugnimi, o kiti sako, kad daro nuolaidas. Reikėtų apsispręsti“, – tvirtino jis.
Naują išaiškinimą dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą EK paskelbė liepos 13 dieną.
Pagal jį EK leido Rusijai geležinkeliais per Europos Sąjungos teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Vis tik tranzitas bus galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas. Be to, įvedamos kvotos, numatančios, kad tranzito geležinkeliu apimtys neviršytų pastarųjų trijų metų prekių kiekių.
Opozicijos užmojų nesupranta
Dalies Rusijos prekių tranzitas į Kaliningradą sustojo, įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai konsultavosi dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį įsigalioję apribojimai plienui.
Antradienį apie konsultacijas kalbėjęs G. Landsbergis neatmetė galimybės, kad jose dalyvavo ir amerikiečiai, bet to užtikrintai nepatvirtino.
Anksčiau jis teigė nesuprantantis, kodėl opozicija svarsto interpeliacijos jam galimybę ir kokia jos esmė. Ministro teigimu, Vyriausybė visais būdais siekia suvaržyti prieš Ukrainą kariaujančią Rusiją ir opozicija tai esą turėtų suprasti.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Ministrui pristačius atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.
Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
