aA
Tik kas dešimtas lietuvis pasirengęs pagelbėti kitiems – Lietuva yra viena mažiausiai į savanorišką veiklą įsitraukusių Europos Sąjungos šalių.
Savanorystė
Savanorystė
© Shutterstock nuotr.

Tyrimai rodo, kad dirbti savanorišką darbą, tai yra skirti savo laiką, žinias, patirtį ir energiją, neimdami už tai piniginio atlygio, nusiteikę 10-20 proc. mūsų piliečių. Dar mažiau yra ilgalaikių savanorių – vos 4 proc. Tuo metu Vakaruose tuo užsiima daugiau nei pusė visų gyventojų. Vis dėlto specialistai tikina, kad lietuviams aktyvaus pilietiškumo netrūksta – pastangų ir palaikymo skatinant savanorystę labiau reikėtų iš valdžios atstovų ir verslo.

Ne tik švarinimasis

Dauguma lietuvių savanorystę vis dar suvokia gana siaurai ir pirmiausia sieja su aplinkos tvarkymu – net 80 proc. gyventojų kaip savanorišką darbą įvardija savo dalyvavimą talkoje. Tačiau savanoriška veikla yra daug platesnė ir aprėpia įvairiausias sritis – švietimą ir kultūrą, sportą, labdarą, socialinę paramą etc. Mūsų šalyje yra daugiau nei tūkstantis nevyriausybinių organizacijų, kurios į savo veiklą įtraukia savanorius.

Vaidotas Ilgius
Vaidotas Ilgius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Vienos didžiausių – „Caritas“, „Gelbėkit vaikus“, Maisto bankas ir kt. Vaidotas Ilgius, nevyriausybinių organizacijų ekspertas, teigia, kad Lietuvoje populiariausia savanorystės forma – įsitraukimas į vienkartinius renginius: „Ilgalaikių, motyvuotų savanorių Lietuvoje nėra daug. Tačiau žmonės mielai sutinka keletą valandų ar dienų per metus padirbėti Dainų šventėse, įvairiuose kultūriniuose festivaliuose ir tai yra didelė parama tokio masto renginiams. Pavyzdžiui, Europos čempionato rengėjai tikino, kad sporto renginys būtų buvęs nuostolingas, jei ne keli tūkstančiai jame talkinusių savanorių.“

Daugiau nei šimtas savanorių kasmet laukiami ir Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“. Odeta Karob­lytė, viena festivalio rengėjų, sako, kad be savanorių neišsiverstų: „Mums be jų pagalbos nepavyktų surengti tokios sklandžios ir gerai organizuotos kino šventės. Savanoriai – mūsų rankos ir mūsų veidas, nes kino teatre būtent jie pasitinka svečius, palydi žiūrovus, padeda iškilus problemoms. Todėl į darbą su savanoriais žiūrime labai atsakingai. Jų atranką pradedame likus trims mėnesiams iki festivalio – kad turėtume laiko su kiekvienu susitikti, pakalbėti, apmokyti. Anksčiau festivaliui talkindavo tik dešimt savanorių, šiemet – jau beveik pusantro šimto. Augant jų skaičiui, supratome, kad mūsų komandoje turi būti atskira pareigybė – savanorių koordinatorius, kuris yra tarpininkas tarp organizacijos ir savanorių.“

Būtinybę investuoti į savanorių koordinavimą pabrėžia ir V.Ilgius: „Lietuvoje didžiausia problema yra ta, kad nevyriausybinės organizacijos, kurios yra pagrindinės savanoriškos veiklos organizatorės, yra pernelyg silpnos, turi per menkus resursus. Jeigu norime matyti savanorystės augimą, turime investuoti į savanorių koordinavimą, jų valdymą. Vienas savanoris gali pritraukti dešimtis, net šimtus kitų, organizuodamas jų darbą. Tad pagrindinė investicija turėtų būti ši. O ar tai darys valstybė, kuri tam naudos mokesčių mokėtojų pinigus, ar verslas – ne taip ir svarbu. Tačiau investicija į koordinavimą yra rimtas dalykas, nes savanoriavimas net ir kultūros srityje šaliai atneša nemažus pinigus.“

Produktas kuriamas ir dovanai

Yra apskaičiuota, kad vienas į savanorystę investuotas euras duoda 14 eurų grąžos. Tačiau mūsų politikai vis dar nesuvokia savanorystės ekonominės naudos valstybei. Savanoriškas darbas ES valstybėse sukuria nuo 3 iki 12 proc. BVP. Lietuvoje, optimistiškiausiais skaičiavimais, – iki 1,5 proc. V.Ilgius mano, kad iš tiesų šis skaičius dar mažesnis: „Lietuvoje savanoriai drauge su dirbančiaisiais visuomeniniame sektoriuje sukuria apie 0,5 proc. BVP. Statistiniai duomenys rodo, kad savanoriška veikla didžiausias BVP sukuriamas Nyderlanduose ir Belgijoje. Būtent šiose šalyse daugiausia ir savanorių. Pavyzdžiui, Nyderlanduose savanoriauja 40 proc. visų žmonių, o ne pelno sektorius sukuria iki 12 proc. BVP. Lietuvai kol kas nėra net ko lygintis...“ 

Vis dėlto V.Ilgius mato ir teigiamų pokyčių: „Akivaizdu, kad savanorystė plinta ir ta plėtra susijusi su dviem dalykais – visų pirma organizacijos veiksmingiau įtraukia savanorius į savo veiklą. Pavyzdžiui, Maisto bankas 2001-aisiais įtraukdavo šimtą savanorių. Šiuo metu šios organizacijos akcijose jų dalyvauja daugiau nei 6 tūkstančiai. Antras aspektas – šiuolaikinių technologijų plėtra. Šiais laikais tikrai nesunku susirasti organizaciją, kurioje gali save išbandyti.“

Atlygis ateina kitaip

Kaip ten bebūtų, savanoriška veikla Lietuvoje yra dar tik paauglystės amžiaus, palyginti su kitomis šalimis – jos idėjos ėmė plisti tik šaliai atgavus nepriklausomybę. Tačiau Europos savanorių tarnybos projektų koordinatorė Viktorija Malinauskienė mato vis mažiau skirtumų tarp Europos ir Lietuvos savanorių: „Lietuvos savanorystės supratimas ir tai, ko tikimasi iš tokios veiklos, ilgą laiką buvo truputį kitoks nei gilias savanorystės tradicijas turinčių šalių – Austrijos, Vokietijos, Anglijos, Airijos, Skandinavijos šalių. Čia savanorystė puoselėjama jau ne vieną šimtmetį, o pati veikla yra reglamentuojama įstatymais.“ 

Lietuvoje savanoriškos veiklos įstatymas buvo priimtas vos prieš metus. Ši veikla įvardijama kaip savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla. Vis dėlto atlygį, pabrėžia V.Ilgius, žmonės gauna: „Savanoriška veikla suteikia papildomų žinių ir įgūdžių, kurių neduos joks universitetas.“ Be to, tai ir galimybė gauti mokamą darbą – nemažai organizacijų ir įmonių, kviesdami savanoriauti, taip atsirenka potencialius darbuotojus. 

Žmonėms, norintiems užsiimti sava­noriška veikla, negalioja jokie apribo­ji­mai – nei amžiaus, nei socialinio sta­tuso ar rasės. Tačiau Lietuvoje, V.Malinauskienės manymu, savanoryste labiau domisi jaunimas, o vyresni žmonės vangiai įsitraukia ir yra įtraukiami į šią veiklą: „Mes labai daug investuojame į jauną žmogų savanorį ir labai mažai skiriame dėmesio vyresniems. Tuo metu, pavyzdžiui, Anglijoje didžiausią savanorių grupę sudaro 30-40 metų žmonės. Be to, yra įprasta, kad ten išėjęs į pensiją žmogus pradeda aktyviai savanoriauti.“ 

V.Ilgius sako, kad Lietuvoje nemažai, ypač vyresnės kartos, žmonių neatpažįsta, kad tai, kai jie daro, yra savanorystė: „Pavyzdžiui, dalyvavimas tėvų susirinkimuose mokyklose ar darželiuose, bažnytinio choro organizavimas jiems neatrodo susijęs su savanoriška veikla. Kažkodėl žmonėms atrodo, kad savanorystė yra kažkas fundamentalaus, vykdoma tik su pasu ar kažkokiu dokumentu.“

Vis dėlto pasas savanoriškai veiklai ne pro šalį: ES siūlo įsteigti Europos savanoriškos veiklos korpusą ir sukurti Europos įgūdžių pasą, kuriame būtų surašyta savanoriško darbo metu įgyta patirtis, žinios ir kvalifikacija. Europarlamentarai įsitikinę, kad toks oficialus savanoriškos veiklos metu įgytų įgūdžių ir patirties pripažinimas praturtintų asmens gyvenimo aprašymą ir suteiktų geresnes galimybes jaunimui įsidarbinti.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Sparčiai artėjame prie naujų atvejų rekordo: jau galima tikėtis praėjusių metų gruodžio scenarijaus

Lietuvoje pastarąją parą ir vėl nustatyta labai daug naujų susirgimų koronaviruso infekcija...

Dėl papildomų priemonių svarstančiai Vyriausybei – svarbus ekspertų priminimas: reikėtų nepamiršti ir kitos šių klausimų pusės (92)

Savaite ilginti moksleivių rudens atostogas ir įvesti kaukes pradinukams svarstantiems politikams,...

Šiugždinienė: svarstome mokinių atostogų prailginimą sprendimas – trečiadienį

Svarstoma po Vėlinių pailginti mokinių rudens atostogas, sprendimas bus paskelbtas trečiadienį,...

Per parą Lietuvoje nustatytas net 3331 naujas COVID-19 atvejis, mirė dar 11 žmonių papildyta

Praėjusią parą nustatytas 3331 naujas COVID-19 atvejis, mirė 11 žmonių, trečiadienį pranešė...

Ateities baimė vis daugiau porų verčia žengti radikalų žingsnį: ekspertai kritiški – yra ir kitas kelias (64)

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje sparčiai mažėja gimstamumas, populiacijos sensta ir...

Edgaras Savickas | D+

Kam algos per pastaruosius 5 metus augo daugiausiai, o kam mažiausiai: TOP-30 profesijų (5)

Lietuvoje nuo 2015 metų minimalioji mėnesinė alga padidėjo 114 proc., vidutinis darbo užmokestis...

Gediminas Mockus | D+

Palygino elektra ir vandeniliu varomus automobilius: kokie yra technologijų, kainų, kuro ir jo infrastruktūros skirtumai?

Kai kurie didieji pasaulio automobilių gamintojai siūlo įsigyti vandeniliu varomus elektrinius...

Lenkija pasienyje su Baltarusija dislokavo 6 tūkst. karių sulaukė laiško iš Vokietijos (209)

Lenkija prie sienos su Baltarusija dislokavo 6 tūkst. karių migrantų srautui sustabdyti,...

Tiesioginė transliacija / Tiesiogiai – iš Santarų: kiek COVID-19 sergančių vaikų guli klinikose (3)

Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė papasakos apie...

Grupė parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso (228)

Grupė opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami...