„Viskas įvyko savaitgalį. Iškylavome su draugais, netyčia susižeidžiau ranką, skilo kaulas. Ligoninėje uždėjo gipsą ir iškart davė pūsti. Įpūčiau 0,5 promilės (normalu, savaitgalis), bet davė baltą biuletenį mėnesiui.
Draudimas atsisako mokėti, „Sodra“ – taip pat, darbdavys – irgi, o mokesčiai kaip? Kas juos mokės? Gyvenu vienas“, – rašė DELFI skaitytojas Darius. Vyras sakė apie tokį dalyką iki tol negirdėjęs.
Šeimos gydytojas irgi gali vertinti blaivumą
Dažniausiai su neblaiviais pacientais susiduria ligoninių priėmimų skyrių medikai. Kartais tokie pacientai kreipiasi ir į šeimos gydytoją.
„Jeigu gydytojui kyla pagrįstų įtarimų, kad žmogus yra apsvaigęs nuo alkoholio, galima pacientui duoti pūsti alkotesterį, kai kuriais atvejais galima pasiūlyti atlikti kraujo tyrimą. Tyrimas alkoholio nustatymui nėra valstybės kompensuojamas. Paprastai užtenka alkotesterio, daromas fizinis ištyrimas, nustatomas žmogaus apsvaigimas“, – pasakojo šeimos gydytoja Emilija Trumpaitė.
Pasak medikės, nustačius apsvaigimo nuo alkoholio faktą, nedarbingumo pažymėjimas paprastai nėra išduodamas dėl „Sodros“ taisyklių, kurios tokiu atveju neleidžia išduoti arba pratęsti nedarbingumą.
„Būna ir tokių situacijų, kai ateina žmogus dėl visiškai nesusijusių priežasčių. Pasitaiko, kad, pavyzdžiui, ateina žmogus apsvaigęs nuo alkoholio prasitęsti nedarbingumą dėl gripo. Ir mes nepratęsiame dėl to, kad žmogus apsvaigęs“, – sakė E. Trumpaitė.
Pasak jos, išduodant nedarbingumo pažymėjimą, duodamos pasirašyti taisyklės, kuriose nurodyta, kad alkoholis ir psichoaktyvios medžiagos neturėtų būti vartojamos nedarbingumo metu, nes tai gali pabloginti sveikimą, užtęsti ligos eigą.
„Dėl tos priežasties mes negalime išduoti nedarbingumo pažymėjimo. Bet žmogus gali vėliau kreiptis į „Sodrą“ ir bandyti įrodyti, kad jo liga nebuvo sąlygota alkoholio vartojimo, ir po to jau gali būti kompensuojamas sirgimo periodas. Kol žmogui reikia gydytis, gydytojas išduoda medicininę pažymą, kuri pateisina jo neatvykimą į darbą dėl ligos“, – sakė E. Trumpaitė.
Jauna medikė teigė, kad jai yra tekę porą kartų pasiūlyti pacientams pūsti į alkotesterį.
„Tai reti atvejai, bet jų kartais pasitaiko. Pacientai nebūna patenkinti, kai kurie prisipažįsta, kad yra vartoję alkoholio, net be alkotesterio sutinka, kad nedarbingumas bus nepratęstas arba neišduotas“, – sakė E. Trumpaitė.
Ligonėse girtų pacientų netrūksta
Vilniuje, Lazdynuose, esančios Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje alkotesteris naudojamas itin retai.
RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėja Asta Jonaitienė teigė, kad šios ligoninės skyriuje gydytojai vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Preliminariai neblaivumas yra nustatomas iš klinikinių požymių. Vertinami tokie požymiai kaip kvapas iš burnos, nerišli kalba, eisena, elgsena ir kiti.
„Gydytojas juos aprašo apžiūros metu. Jeigu pacientas girtas, tada jis nedarbingumo pažymėjimo negauna. Jis gauna vadinamą medicininę pažymą, t. y., formą 094/a, kuri pateisina neatvykimą į darbą, bet „Sodra“ nemoka už ją“, – sakė A. Jonaitienė.
Pasak skyriaus vedėjos, tokie atvejai Skubios pagalbos skyriuje yra dažni. Jeigu tai yra buitinė trauma, medikai nedaro kraujo tyrimo neblaivumui nustatyti, nebent pacientai nesutinka su gydytojo apžiūros metu atliktu vertinimu ir sutinka susimokėti už kraujo tyrimą girtumui nustatyti.
„Jeigu tai yra įvykis darbe, autoįvykis, didelė trauma, neblaivumas visada patikslinamas ne tik klinikiniais požymiais, bet ir kraujo tyrimu, atliekamu laboratorijoje. Alkotesteris nėra toks patikimas, mes jo nenaudojame“, – sakė A. Jonaitienė.
Pasak skyriaus vedėjos, pacientas visada pasirašytinai supažindinamas su apžiūros rezultatais.
Įstatymas numato išimtis
„Sodros“ atstovai paaiškino: Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas numato, kad viena iš sąlygų, kada ligos išmoka nemokama – jei apdraustasis tapo nedarbingas dėl neblaivumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.
„Tai, kokiais atvejais ir aplinkybėmis gali būti išduodami elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai, nustato šių pažymėjimų išdavimo taisyklės. Jose numatyta, kad, jei žmogus į sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdamas neblaivus, taip pat jei laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, nedarbingumo pažymėjimas neišduodamas, o išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a). Ši pažyma skirta pateisinti neatvykimą į darbą, ją turinčiam žmogui ligos išmoka nėra mokama“, – teigiama „Sodros“ komentare.
Šios institucijos atstovai sutinka, kad situacijų, kai žmogus patiria traumą ar sužalojamas būdamas neblaivus ar apsvaigęs, būna įvairių ir ne visada žmogaus neblaivumas turėjo įtakos šiai traumai atsirasti.
„Pavyzdžiui, kai neblaivus žmogus važiuoja namo taksi ir patenka į avariją, eidamas namo yra užpuolamas ar įvyksta nelaimingas atsitikimas (griūva medis, siena ar pan.) – jo trauma nėra sukelta ar sąlygota alkoholio vartojimo. Todėl šiose taisyklėse numatyta galimybė žmogui tai įrodyti“, – teigiama DELFI atsiųstame komentare.
Pasak institucijos atstovų, pateikus teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratūros ir kt.) ar kitų kompetentingų institucijų išvadą, kad neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas dėl psichiką veikiančių medžiagų traumai atsirasti įtakos neturėjo, arba esant medicininės apžiūros išvadai „blaivus ir (ar) neapsvaigęs“, medicininę pažymą (forma Nr. 094/a) žmogų gydantis gydytojas, gavęs „Sodros“ teritorinio skyriaus sprendimą raštu, keičia į elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Pakeitus medicininę pažymą į nedarbingumo pažymėjimą, žmogui būtų išmokėta priklausanti ligos išmoka.