Tai reiškia, kad nuo sekmadienio miegosime valanda ilgiau, rytais daugiau džiaugsimės šviesa, tačiau greičiau tems.

Žiemos laiku gyvensime iki paskutinio kovo sekmadienio, kai 3 val. laikrodžio rodyklės pasukamos valanda į priekį.

Vasaros laikas šiemet oficialiai bus atšaukiamas spalio 29-ąją 4 valandą ryto.

Kelia diskusijas

Pagrindinis laikrodžių sukiojimo motyvas – siekis taupyti dienos šviesą, tačiau specialistai iki šiol nesutaria, kas yra svarbiau: vasaros laiko nauda energijos taupymui ar žala žmonių sveikatai. Tikinama, kad prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių.

Medikai metai iš metų kartoja, kad tokia sistema gali pakenkti sveikatai, esą tai turi įtakos ir nelaimingų atsitikimų statistikai, padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius.

Prieš laiko persukimą – ir 74 proc. švietimo įstaigų bendruomenių atstovų – vadovų, mokytojų, dėstytojų, mokinių, tėvų, studentų, parodė Švietimo ir mokslo ministerijos pernai metų balandį atlikta apklausa.

Sezoninis laikas – apie 100 pasaulio valstybių

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, tačiau daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.

Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą. Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, 1784 m. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Tačiau vasaros laiką kai kurios valstybės įsivedė tik XX a. pradžioje.

Pagal dvejopo laiko sistemą gyvena apie 100 pasaulio valstybių.