Ūkininkai nuogąstauja, kad jei artimiausiu metu nepalis, išdžius jau sudygę daigai, tad ir derlius bus prastas. Ūkininkai pastebi, kad žemė tokia sausa, kad nedygsta net piktžolės.
Sausrą ūkininkai teigia kenčiantys nuo praėjusių metų. „Veda link katastrofos ir šis pavasaris, nes įvertinkit, kad šis ruduo buvo sausas, žiemą truputį sniego turėjom, bet minimaliai, o pavasaris be lietaus. Augalus tręšiam, bet matom rezultatą – gaišta atmetinėja ūglius“, – tv3.lt pasakojo ūkininkas Antanas Zopelis.
Klimatologė teigia, kad kritulių dar nepakanka
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyr. klimatologė Viktorija Mačiulytė DELFI teigė, kad nors ketvirtadienį kai kuriuose regionuose ir palijo, lietaus kiekis per mažas, kad numalšintų sausrą. „Balandis buvo gana sausas, pirmas ir trečias dešimtadieniai buvo gerokai sausesni nei įprastai. Sausra yra ilgai besitęsiantis procesas, tam, kad ji išsivystytų, reikia ilgesnio šiltesnio ir sausesnio periodo, todėl numalšinti sausra tokio kritulių kiekio, kokį dabar gavome, tikrai neužtenka“, – kalbėjo vyr. klimatologė.
V. Mačiulytė teigė, kad pastaruoju metu prasideda vegetacijos sezonas, todėl ir drėgmė labai reikalinga. Jos teigimu, jis suaktyvėja tuomet, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia dešimt laipsnių.
„Ūkininkai sėjos darbus pradeda gerokai anksčiau, tas žemės drėgnumas turi būti didesnis nei šiuo metu yra“, – kalbėjo vyr. klimatologė.
„Šis pavasaris įdomus tuo, kad įprastai po žiemos turime pridrėkintą dirvožemį, nes ištirpsta žiemos sniegas, kuris sniego vandeniu pripildo dirvožemį, tada dirvožemis pakankamai tinkamas apdirbti. O ši žiema buvo ganėtinai šilta, vasario pradžioje jau nebeturėjome sniego, todėl nebuvo nei pavasarinio potvynio, nei pavasarinio sniego tirpsmo, – kalbėjo V. Mačiulytė. – Balandį turėjome šiltesnį ir gerokai sausesnį nei įprastai, todėl pavasario sąlygos sausos.“
Klimatologė svarstė, kad galbūt gegužė bus drėgnesnė ir palankesnė ūkininkams.
„Pagal dabartinius duomenis, ateinantis mėnuo neturėtų labai išsiskirti didelėmis kritulių ir temperatūros anomalijomis lyginant su daugiamečiais vidurkiais, – teigė V. Mačiulytė. – Nors viena ar kita savaitė gali labai skirtis.“
Prognozuoja, kad dėl sąlygų augs daržovių kainos
Apie sausrą, kurią ūkininkai kenčia jau nuo pernai metų, DELFI yra pasakojęs ir Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus. Jo duomenimis, šiemet vėluoja ganiava, nes dėl sausros žolė neatsigauna. Trūkstant pašarų ir jiems brangstant perdirbėjai sumažino superkamų gyvulių kainą.
„Nuostolius patiria atskiri sektoriai. Pavasarį kainos tradiciškai kyla, nes žmonės gyvulius išvaro į laukus ir neskuba parduoti iki rudens. Šiemet tokios galimybės nėra ir supirkėjai tuo naudojasi“, – sako A. Svitojus ir sako, kad dėl sausros nukentėjo ne tik gyvulininkystė, bet ir augalininkystė.
Nuo pernai metų dar neatsistatė gruntiniai vandenys, nes buvo sausra, o per žiemą didesnio sniego sluoksnio nebuvo.
Ūkininkai prognozuoja, kad dėl tokios sausros augs ne tik grūdų, bet ir daržovių kainos.
„Dirvos visiškai sausos. Vakar važiuodamas net išsigandau, galvojau, kad kažkur kilo didžiulis gaisras, o paaiškėjo, kad tiesiog ūkininkas sėja ir traktorius sukelia milžinišką dulkių debesį. Laukuose
matome dulkių verpetus, nors tokio reiškinio nesame matę. Dėl to kenčia ne tik ūkininkai, bet ir visi šalies gyventojai“, – sakė ŽŪR vadovas. A. Svitojus pabrėžia, kad rudenį galime laukti produktų brangimo, nes prasta padėtis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.
Jau aišku, kad bent jau javų derlius nebus ypatingai didelis – dėl sausros ir šaltų naktų žiemkenčių vystymasis buvo sustojęs. Vasarojus beriamas ne į dirvą, o į dulkes ir kaip jis augs neaišku.