Nukentėjusysis apgailestavo, kad, jo vertinimu, ikiteisminis tyrimas iki 2010-ųjų metų pabaigos vyko neleistinai atmestinai.

„Ši byla buvo numesta į Generalinės prokuratūros paraštes. To pasekmė – prarastas laikas, mirę įtariamieji, prarastos galimybės išaiškinti kaltininkus“, – teigiama R. Povilaičio kalboje, kurią jis paviešino savo feisbuko paskyroje.

Pasak jo, tik suformavus didesnę prokurorų grupę nuo 2011 metų šiai bylai pradėtas skirtas deramas dėmesys, baigtas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota teismui, o dabar teismas jau baigia nagrinėti šią bylą.

Prašė pradėti tyrimą Gorbačiovo atžvilgiu

Jis priminė, kad ikiteisminio tyrimo metu ne kartą kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą M. Gorbačiovo atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 113-1 straipsnį „Aplaidus vado pareigų vykdymas“.

Prokuroratūra, pasak jo, atsisakė tenkinti prašymus, motyvuodama tuo, jog nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadas ar M. Gorbačiovas tinkamai vykdė vado pareigas 1991 m. sausio mėnesį.

„Prokuratūros nutartis apskundžiau Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundą atmetė. Šį sprendimą apskundžiau Vilniaus apygardos teismui, kuris 2016 m. liepos mėnesį priimta nutartimi paliko galioti Generalinės prokuratūros sprendimus“, – priminė R. Povilaitis.

Negalėjo patikėti, ką mato

Vyras teigė negalėjęs patikėti matydamas Vilniaus apygardos teismo svetainėje 2016m. Rugsėjo 6 d. pateiktą paaiškinimą apie teismo nutarimą dėl M. Gorbačiovo atsakomybės Sausio 13-osios žudynėse.

„Pateiktame paaiškinime buvo supainioti atskirai vykstantys procesai, analogiškais pavadinami skirtingi prašymai, teigiama, kad M. Gorbačiovo atsakomybės klausimas bus dar svarstomas šiame teismo procese, kuriame M. Gorbačiovui nebuvo pareikšti jokie kaltinimai. Suprantu, kad negalima svarstyti asmens atsakomybės teismo procese, kuriame asmuo nėra įtariamuoju ir kurio atžvilgiu net nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – kalbėjo R. Povilaitis.

Pasak jo, Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą M.Gorbačiovo atžvilgiu vertinu kaip Generalinės prokuratūros nuomonę, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, o tuometinis SSRS prezidentas M. Gorbačiovas, kaip vyriausiasis karinių pajėgų vadas, niekaip nėra susijęs su Sausio 13-osios įvykiais“, – sakė R. Povilaitis.

Savo baigiamojoje kalboje jis išreiškė „didelį nepasitenkinimą ir apgailestavimą šiais sprendimais“, ir tuo, kad šiandien tarp kaltinamųjų nėra M. Gorbačiovo.

Jis padėkojo teismui, kad 2017 m. spalio 17 d patenkino jo prašymą ir nusprendė bent jau liudytoju apklausti buvusį Sovietų Sąjungos Prezidentą M.Gorbačiovą.

Aktyvumas nedžiugino prokurorų

Nukentėjusysis teigė, kad paskutinius keletą metų stengiasi domėtis šiuo procesu, kelti įvairius klausimus.

„Būdamas pripažintas nukentėjusiuoju šioje byloje turiu teisę teikti įvairius prašymus. Bet toks mano aktyvumas turbūt nelabai buvo priimtinas Generalinei prokuratūrai. Viename Generalinės prokuratūros atsakyme į mano raštą aš gavau įspėjimą dėl galimo spaudimo ir kišimosi į prokuratūros veiklą“, – sakė R. Povilaitis.

Jis teigė nežinąs, kiek nukentėjusiųjų šiame teismo procese pareiškė pageidavimą pasakyti baigiamąją kalbą.

„Jeigu esu vienintelis iš kelių šimtų nukentėjusiųjų, tai gali reikšti, kad žmonės tiesiog nežino apie savo teises ir nežino kaip jomis pasinaudoti“, – sakė R. Povilaitis.

Jis teigė prieš keletą dienų kalbėjęsis su žmogumi, kurio tėtis buvo nužudytas Sausio 13-ąją.

„Jis manęs klausė, ar dar galima įsitraukti į šį teismo procesą. Žmonės neturėdami teisinio išsilavinimo ir negaudami teisinės pagalbos gali nežinoti apie tai, kokias teises jie turi. Aš pats buvau pripažintas nukentėjusiuoju tiktai 2013-ais metais, kai kreipiausi į prokuratūrą norėdamas susipažinti su bylos duomenimis“, – sakė R. Povilaitis.

Baigdamas kalbą jis pažymėjo, kad besibaigiantį teismo procesą vertina kaip labai svarbu procesą vykdant teisingumą dėl įvykdytų nusikaltimų 1991m. sausio mėnesį.

„Nors išsakiau keletą kritinių pastabų, taip pat noriu padėkoti Generalinei prokuratūrai, teisėjų kolegijai, mane konsultavusiam advokatui Albertui Butai ir visiems kitiems, kurie prisidėjo, kad kaltieji asmenys būtų išaiškinti ir jų elgesys įvertintas.

Taip pat noriu pasakyti, kad palaikau prokurorų pareikštus kaltinimus, o taip pat palaikau ir savo civiliniame ieškinyje nurodytus reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo“, – sakė R. Povilaitis.