aA
Gruodžio 31-osios vakarą, laikrodžiams mušant vidurnaktį, šampano taures už ateinančius metus kelia ne visi Žemės gyventojai. Mat jie vadovaujasi ne mums įprastu kalendoriumi, pagal kurį Naujieji prasideda sausio 1 d. Kai kurių kraštų gyventojai metų pradžią švenčia ne tik kitais mėnesiais, bet ir skaičiuoja 1386-uosius ar 5768-uosius.
Budistų Naujųjų metų šventės dalyviai vienoje Tailando provincijų.
© AFP/Scanpix
Valstybei – vienas, tikintiesiems – kitas kalendorius

Metų virsmo šventės data priklauso nuo naudojamo kalendoriaus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, naudojančių Grigaliaus kalendorių, ši šventė minima sausio 1 dieną.

Grigaliaus kalendorius yra Saulės kalendorius, paremtas Žemės apsisukimo apie šią žvaigždę reguliarumu. Popiežiaus Grigaliaus XIII įsakymu jis pradėtas naudoti nuo 1592 m. Kai kurios šalys, tarp jų – ir Lietuva su Lenkija, šį kalendorių priėmė iš karto. Protestantiški kraštai laukė apie porą amžių, Rusija prie jo perėjo tik po Spalio revoliucijos.

Naujo kalendoriaus prireikė norint panaikinti imperatoriaus Julijaus Cezario įvesto kalendoriaus, kuriame metai yra 11 min. 14 s per ilgi, netikslumą. Šį skaičiavimą buvo sukūręs egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas. Kalendorius įsigaliojo nuo 46 metų prieš mūsų erą.

Tibeto vienuoliai
© Reuters/Scanpix

Iki tol romėnai metus skaičiavo „nuo pasaulio sukūrimo“. Metų pradžia buvo laikomas kovas, skirtas karo dievui Marsui. Kovo 1-oji, kaip naujų metų pradžia, kai kuriose Vakarų Europos valstybėse buvo švenčiama iki VIII a., Rusijoje – iki XV a., Anglijoje – iki XVIII a. pab. Tuo tarpu senovės graikams atspirties taškas skaičiuojant metus buvo olimpinės žaidynės.

Naujuosius metus sausio 1-ąją katalikiškoje Europoje pradėta švęsti tik XVII a. pab., popiežiui Inocentui XII išleidus atitinkamą bulę. Tačiau katalikiškos šalys, palydėdamos senus ir sutikdamos naujus metus, net ir dabar laikosi skirtingų tradicijų.

Nors Rusija, Bulgarija, Graikija, Serbija ir kitos daugiausia stačiatikių gyvenamos šalys yra perėjusios prie Grigaliaus kalendoriaus, Stačiatikių bažnyčia jo nepriėmė. Todėl šios religijos išpažinėjai Kalėdas ir Naujuosius švenčia maždaug dviem savaitėmis vėliau.

Raudona spalva ir fejerverkais gąsdina pabaisą

Vaikas šliaužia, ropoja
© Reuters/Scanpix

Kinų Naujieji (Pavasario šventė) minimi atsižvelgiant į Mėnulio kalendorių tarp sausio pabaigos ir vasario pabaigos. Šie metai Kinijoje, Korėjoje, Vietname, Tibete ir kai kuriose kitose Azijos šalyse prasidėjo vasario 18 d. Kiti – Žiurkės metai prasidės vasario 7 d.

Legendos pasakoja, kad kalnuose ar jūroje gyvenęs pabaisa Nianas (kiniškai „metai") kas 12 metų išlįsdavo medžioti žmonių. Tikėta, kad jis bijo triukšmo ir raudonos spalvos, tad būdavo gąsdinamas fejerverkais ir šios spalvos papuošimais. Frazė „švęsti Naujuosius metus" kiniškai pažodžiui reiškia „Niano nuėjimą“.

Naujieji metai – bene didžiausia tradicinė kinų šventė – pradedama švęsti pirmo mėnesio pirmą dieną, per antrą mėnulio jaunatį po žiemos saulėgrįžos. Tuomet kinai išvalo ir raudonai papuošia namus, apsirengia naujais drabužiais, lanko gimines ir draugus.

Dar išvakarėse, kurios vadinamos „virsmo vakaru“, namuose susirenka visa šeima valgyti šventinės vakarienės – koldūnų, Naujųjų metų pyragėlių, įvairių mėsos ir žuvies patiekalų. Ant stalo būtina saldainių, arba artumo, lėkštelė, kad iš jos pasiėmę po saldainį žmonės dar labiau susibičiuliautų.

Vaikai iš suaugusiųjų gauna „raudonus vokelius" su pinigais. Pirmą Naujųjų metų dieną valgomas vegetariškas maistas. Gatvėse ir viešose vietose, apsivilkus auksu žėrinčius kostiumus, šokamas drakonų ir liūtų šokis.

Septintoji šventės diena laikoma visų žmonių gimimo diena, kai kiekvienas žmogus apmąsto, ko per metus pasiekė. Linksmybės baigiamos per pilnatį – penkioliktą dieną, kuri vadinama žibintų švente. Jos metu jaunimas išeina į gatves, tikėdamasis susirasti sau porą.

Teigiama, kad kinų Naujųjų sutikimo tradicijos daug kuo panašios į lietuviškas Užgavėnes ir kitus papročius.

Skirtingais skaičiavimais, šiuo metu pabaigos link ritasi 4644 arba 4704 metai pagal kinų kalendorių.

Vienuoliai taiso senųjų metų klaidas

"Millennium" ratas Londone
© AFP/Scanpix

Taip pat pagal Mėnulio kalendorių gyvenantys tibetiečiai šį vasarį pradėjo 2134-uosius. Jie Losarą sutinka astrologų nustatomu metu – per vasario ar kovo jaunatį.

Vienuoliai tuomet ištisas paras sėdi šventyklose ir slaptomis apeigomis, maldomis bei mantromis stengiasi ištaisyti senųjų metų klaidas, nes esą tik taip galima atversti nepriekaištingai švarų puslapį. Tada tramdomi demonai, pikta nešėjai, ligų sukėlėjai ir neviltį sėjančios dvasios.

Pasauliečiams iš ritualų bene pats svarbiausias yra valgymas. Žmonės taip pat puošiasi kaukėmis, šoka ritualinius šokius. Prie namų pakabinamos naujos spalvotos maldų vėliavėlės, smilkomi smilkalai, o grindys ištapomos Mėnulio ir Saulės atvaizdais.

Žydų Naujieji – ramūs, bet saldūs

Budistų Naujųjų metų šventės dalyviai vienoje Tailando provincijų.
© AFP/Scanpix

Žydai skaičiuoja 5768 metus. Jų Naujieji – Rosh Hashanah (pažodžiui – metų galva) – švenčiami rugsėjį ar spalį, pirmą-antrą tišrio mėnesio dieną. Data taip pat kinta, nes priklauso ir nuo Saulės, ir nuo Mėnulio kalendoriaus. Šiemet Naujuosius žydai sutiko rugsėjo 12-13 d.

Svarbus akcentas – senovinio instrumento shofar, padaryto iš avino rago, muzika sinagogoje. Tai simbolizuoja atgailą už blogus poelgius, patvirtina judaizmo principus ir tradicijas.

Naujųjų metų šventė susijusi su derliaus nuėmimu. Ji nėra itin linksma, nes po to Dievas „renka“ per metus atliktus gerus ir blogus darbus. Dešimtą metų dieną, dar vadinamą Teismo diena – Jom Kipur, nusprendžiamas kiekvieno likimas. Iki tol žydai atgailauja, laikosi susikaupimo.

Pirmą šventės dieną žydai eina prie upės ar kito vandens telkinio ir, skaitydami maldą, iškrato kišenes, taip simboliškai išsivaduodami iš nuodėmių. Šis ritualas vadinamas tašlichu („išmetimu“). Per Naujuosius rengiama šventiška puota, kurios būtina dalis yra apvali chala (baltos duonos pynutė) ir obuoliai. Jų gabaliukai mirkomi meduje ir valgomi tradiciškai linkint „gerų ir saldžių metų“.

Valgoma ir mėsa bei žuvis, bet puotos metu dominuoja saldūs patiekalai. Galima gerti saldų vyną. Granato kauliukai simbolizuoja žydų tautos gausą ir vienybę, o žuvies galva – žydų tautos siekį eiti pirmyn. Balkanų kraštų ir Rytų žydai pastarąją pakeičia avino galva, kuri primena ir Izaoką išgelbėjusį aviną.

Skaičiuoja ir antrą, ir šeštą tūkstantmetį

Žydai švenčia Naujuosius Metus
© Reuters/Scanpix

Indijoje yra susipynusios įvairios tradicijos, todėl Naujieji metai skirtinguose regionuose minimi įvairiu metu, pavyzdžiui, Kašmyre – kovą, Vakarų Bengalijoje – balandį.

Tik kai kurios šventės yra bendros visiems gyventojams. Bene populiariausia – Holi, minima per vasario ar kovo pilnatį ir viename kalendoriuje laikoma Naujaisiais metais. Ji siejama su meilės dievu Kama, todėl turi saturnalijos bruožų. Per Holi indai degina didžiulę baidyklę (Kamos ar demonės Holikos), barsto vienas kitą spalvotais dažais, kai kur imituoja kovas tarp vyrų ir moterų.

Sutikdami Naujuosius indai stengiasi visapusiškai atsinaujinti – namus ir gatves išpuošia gyvomis gėlėmis, perka naujus drabužius, dovanoja vieni kitiems naujus daiktus, moterys vilki geltonus drabužius, simbolizuojančius pavasarį. Visur uždegama daugybė aliejinių lempučių ir žvakelių, simbolizuojančių gėrio pergalę prieš blogį ir padėką Dievui.

Kitame kalendoriuje Naujaisiais metais laikoma Divali – spalį ar lapkritį minima žibintų šventė, kurios metu garbinama turto, sėkmės ir šeimos deivė Lakšmė. Tuomet namai puošiami lempučių arba žibintų girliandomis. Manoma, kad Divali naktį mirusiųjų sielos aplanko buvusius namus, todėl fejerverkais ir raketomis bandoma jas nuvyti.

Induizmo išpažinėjai vadovaujasi skirtingais kalendoriais, todėl kelinti dabar yra metai, priklauso ne tik nuo šalies, bet ir nuo Indijos regiono. Taigi tai gali būti ir 1929-ieji, ir 2064-ieji, ir 5108-ieji.

Vanduo turi apvalyti nuo ydų

Indai švenčia <i>Holi</i>, Naujuosius Metus
© Reuters/Scanpix

Tailande Naujieji sutinkami kaip ir daugumoje šalių – gruodžio 31-ąją. Tuomet sostinė Bankokas sumirga daugybe šventinių girliandų, organizuojamos šventinės eisenos, dangų nušviečia spalvingi fejerverkai.

Tačiau šalies kultūra ir tradicijos glaudžiai siejasi su čia propaguojamu budizmu, kuriame naudojamas Mėnulio kalendorius. Iki 1940-ųjų tailandiečiai Naujuosius metus sutikdavo balandžio 13-15 dienomis.

Iki šiol balandį rengiama didžiulė Naujųjų metų sutikimo šventė. Tada simboliškai šlakstomasi vandeniu, „prausiami“ kaimynai, draugai, Budos paveikslai ir statulos, taip apsivalant bei apvalant kitus nuo ydų, „dvasinės nešvaros“. Kartu lankomos budistų šventyklos, vienuoliams nešamos dovanos: maistas ir drabužiai.

Šiemet pavasarį Tailande, jei skaičiuotume pagal tradicinį kalendorių, buvo sutikti 2550-ieji.

Japonams Naujieji ateina ryte

Japonija, Naujieji Metai, fejerverkai
© AFP/Scanpix

Šiuolaikiniai japonai Naujuosius metus sutinka sausio 1-ąją, bet ryte. Svarbiausias momentas jiems yra saulės patekėjimas. Pirmą metų rytą paprastai sakoma: „Sveikinimai išaušus!“

Seniau Naujieji metai buvo dievo Toshigami pasitikimo ir priėmimo naumuose diena. Išvakarėse japonai apsišvarindavo, išmesdavo nereikalingus daiktus, po to savaitę stengdavo nedirbti ir nevalyti, nes kartu su dulkėmis iš namų esą būtų išvalyta laimė.

Nors visų tradicijų jau nebesilaikoma, Naujųjų sutikimas išliko bene reikšmingiausia šeimos švente. Visa šeima linksminasi kartu, keičiasi dovanomis (vaikai ypač laukia šiek tiek pinigų vokelyje), lanko budistų ir šintoistų šventyklas.

Šventėms (jos sutrumpėjo iki trijų poilsio dienų) ruošiamas specifinis, sėkmę lemiantis maistas, vadinamas osechi-riōri. Pavyzdžiui, krevetės valgomos tikintis ilgaamžiškumo, juodosios sojos pupos – gero gyvenimo, lotoso šaknys – sėkmės, silkė ivasi – gero derliaus, kaštonai – nugalėti sunkumus, bambuko ūgliai – pasiekti daugiau už tėvus, silkės ikrai – kaip padėka už vaikus.

Tradicinis Naujųjų metų piešinys yra gervė tekančios saulės fone, kuri, kaip ir žydinti slyva, yra laimę nešantis, ilgaamžiškumo simbolis. Be to, gyvuoja paprotys pirmą metų dieną kaligrafiškai parašyti metų sentenciją.

Pas persus nusileidžia angelai

Meldžiasi, malda, persų Naujieji Metai
© AFP/Scanpix

Musulmonai Naujuosius tradiciškai sutinka šeimoje. Jie, taip pat besivadovaujantys Mėnulio kalendoriumi, šiuo metu gyvena 1428 m., kurie prasidėjo naktį iš sausio 19-osios į 20-ąją. Nauji metai islamiškame pasaulyje prasidės 2008-ųjų sausio 10 d.

Čia metai pradėti skaičiuoti nuo 622-ųjų pagal Grigaliaus kalendorių, kai įvyko hidžra – pranašas Mahometas ir jo sekėjai buvo priversti persikelti iš Mekos į Mediną.

Islamo metai trunka 354 dienas, todėl muharamas – pirmas šio kalendoriaus mėnuo – gali prasidėti įvairiu metu. Tai paaiškina ir keistą neatitikimą – pagal musulmonų kalendorių nuo hidžros praėjo 1428 metai, o pagal Grigaliaus kalendorių – tik 1385.

Beje, šiitams muharamas yra gedulo dėl Imamo Husayin ibn Ali, nukankinto šio mėnesio 10 dieną 680 metais per Kerbelos mūšį, metas. Savo ruožtu sunitai tiki, kad šią dieną mirė pirmasis kalifas Abu Bakras.

Naujieji (Norouz) pagal persų kalendorių, kuris naudojamas Irane ir Afganistane, prasideda kovo 21 d., kai Saulė pasiekia Avino ženklą. Tikima, kad tuomet į Žemę nusileidžia angelai. Iraniečiai ir dabar paskutinį metų antradienį šokinėja per laužus, kurie simbolizuoja angelus, ir taip apsivalo nuo ligų. Dabar, pagal šį kalendorių, yra 1386-ieji.

Tuo tarpu Etiopijoje nauji metai prasideda po liūčių sezono – rugsėjo 11-ąją. Mat tai yra derliaus metas, kai gamta žydi ir žaliuoja. Šiuo metu etiopai skaičiuoja 2000 metus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuviškoji Venecija: atradę šį kraštą pamiršta Lietuvos pajūrį (41)

Pamario kraštas – vandenų apsuptas Lietuvos regionas, kurį sudaro visa Šilutės rajono vakarinė...

Šarūnas Jasikevičius Kaune lieka dar bent metams likti turėtų ir abu naujokai (20)

Paskutiniais metais su ryškiausiomis Kauno „Žalgirio“ pergalėmis Eurolygoje siejamas Šarūnas...

„Valstiečių“ taryba balsavo kitaip, bet Pranckietis lieka: tai gali turėti pasekmių papildyta 19:34 (372)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos taryba balsų dauguma patvirtino koalicinę sutartį, pagal...

Keičiantis orams kils liūtys, perkūnijos, stiprus vėjas (21)

Įsigalėjęs vėsus ir drėgnas šiaurės vakarų oro srautas neleidžia įsitvirtinti šiltesniems,...

Kūdikių pilvo diegliai: gydytojas Vaidotas Urbonas įvardijo vienintelę priemonę, kuri iš tiesų padeda (71)

Kūdikių pilvo diegliai – visų tėvų siaubas. Bet, pasak gydytojo gastroenterologo Vaidoto...

Buvau neištikima visiems savo vaikinams, tačiau nė trupučio nesigailiu (241)

„Mes sėdėjome ant jo lovos taip arti, kad nors nesilietėme, jaučiau nuo jo kūno sklindantį...

Pasaulis pratrūko iš susijaudinimo: viena didžiausių Egipto paslapčių pagaliau bus atskleista (29)

Egiptologai priartėjo prie vienos didžiausių istorijos paslapčių – niekaip neatrandamo...

Kas taikosi „įspirti“ Ursulai von der Leyen? Priešų netrūksta pačioje Vokietijoje (27)

Artėjant lemtingai dienai, Europos Parlamente antradienį vyksiantiems Europos Komisijos...

LKL vadovas – apie apribojimą „monstrui“ „Žalgiriui“ ir Eurolygos metamorfozę (32)

Prienų komanda nevirs Kauno „Žalgirio“ dubleriais aukščiausiame šalies divizione, teigia...

Įvaizdžio specialistė išskyrė kelias svarbias Nausėdos inauguracijos detales: ką tai sako apie naująjį šalies vadovą (96)

Penktadienį priesaiką tautai davusio prezidento elgesį, kalbas ir net aprangą stebėjo kone visos...