aA
Prabėgus penkiems nuotolinio mokymo mėnesiams ir mokslo metams nenumaldomai artėjant į pabaigą, mokytojai, mokiniai ir jų tėvai išgyvena neramaus laukimo metą. Ypač sunerimę yra abiturientai, kuriems natūraliai kyla klausimas, ar tokiomis sąlygomis yra neišvengiamai būtini brandos egzaminai.
Saulius Jurkevičius: ar reikalingi šiais metais brandos egzaminai?
© DELFI / Kiril Čachovskij

Daugelis turbūt nustebs sužinoję, kad Lietuvoje brandos atestatas yra išduodamas išlaikius tik du egzaminus, t. y. lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno laisvai pasirenkamo dalyko ar parašius brandos darbą. Šie du egzaminai iš esmės yra formalumas, kuris nėra orientuotas nei į tikrąjį mokinių brandos patikrinimą, nei atliepia rimtą valstybės požiūrį į brandos egzaminų prasmę.

Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją šalyje, abiturientams, neketinantiems šiais metais stoti į aukštąsias mokyklas, brandos atestatus būtų galima išduoti be egzaminų laikymo. Jeigu jiems ateityje prireiktų egzaminų rezultatų, tai galėtų juos išsilaikyti ne tik saugesnėmis sąlygomis, bet ir tikslingiau juos pasirinkę. Toks sprendimas COVID-19 pandemijos metu būtų visiškai pateisinamas ir nereikalautų imituoti tariamą abiturientų brandos patikrinimą, kuris dabartinėmis sąlygomis neturi jokios logiškai pagrįstos būtinybės.

Tačiau viena esminė aplinkybė neleidžia šiais metais atsisakyti brandos egzaminų. Jie vienareikšmiškai yra reikalingi aukštosioms mokykloms, kurios priimdamos mokinius be brandos egzaminų, atsidurtų daugiau nei sudėtingoje padėtyje. Mokyklose pažymiais įvertintos abiturientų žinios objektyviai neatspindi jų realių pasiekimų. Brandos egzaminai yra vienintelė galimybė abiturientams ne tik vienodomis sąlygomis laikyti egzaminus, bet ir gauti patikimus jų įvertinimus.

Saulius Jurkevičius: ar reikalingi šiais metais brandos egzaminai?
© Robertas Narmontas / DELFI

Apskritai reikia pažymėti, kad skaidrus brandos egzaminų organizavimas yra vienas iš ryškiausių Lietuvos švietimo sistemos pasiekimų, kuris įvairiomis prasmėmis užtikrina, kad mokymo procesas išlaikytų tam tikrą lygį, o mokykla neprarastų savo pagrindinės paskirties suvokimo. Šiandieninis laikotarpis aiškiai atskleidžia esminę švietimo problemą, kad mokinių žinios mokyklose yra vertinamos be metodiškai parengtų vertinimo kriterijų. Kiekvienas mokytojas vertina mokinius pagal savo susikurtą atskaitos sistemą, kuri nėra patikima nei metodiškai, nei dalykiškai.

Todėl nenuostabu, kad net vienos mokyklos kontekste galime matyti skirtingą to paties dalyko vertimą. Jeigu bandytume lyginti įvairias Lietuvos mokyklas, vertinimo skirtumai būtų matomi dar akivaizdžiau. Ši problema yra sisteminė ir tik centralizuotas vertinimas Lietuvoje gali užtikrinti rezultatų patikimumą.

Egzaminų reikalingumo kontekste ypač ryškiai iškyla lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertinimo problema. Šio egzamino vertinimo patikimumas svyruoja neleistinai didelės amplitudės ribose. Jeigu abiturientai būtų priimami į aukštąsias mokyklas tik pagal lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatus, tai susiklostytų panaši situacija, kaip ir ketinimas atrinkti mokinius be egzaminų. Šio egzamino programa, rašinių temos, vykdymo procedūra ir vertinimo instrukcijos orientuotos į įsivaizduojamus siekinius, kurie ryškiai kertasi su tikrąja egzamino paskirtimi.

Daugeliui gerai besimokančių mokinių įstojimą į nemokamas studijų programas užtikrina tik kitų išlaikytų egzaminų objektyvus įvertinimas. Ypač šio egzamino metu neadekvačiai yra įvertinami kūrybingi ir literatūrą mėgstantys bei ja besižavintys mokiniai. Visada kėlė ir tebekelia nuostabą atsakingų žmonių abejingumas šiai problemai ir susitaikymas su skandalinga situacija. Panaši padėtis yra ir su užsienio kalbų egzamino žodinės dalies organizavimu, kuris reikalauja didžiulių vykdymo sąnaudų, o rezultatų patikimumui turi menką vertę. Atsisakius bent jau šiais metais egzamino žodinės dalies, jo įgyvendinimas taptų ir saugesnis, ir paprastesnis.

Saulius Jurkevičius: ar reikalingi šiais metais brandos egzaminai?
© DELFI / Kiril Čachovskij

Stojimą į aukštąsias mokyklas iš esmės užtikrina matematikos, informacinių technologijų, biologijos, fizikos, chemijos, istorijos ir geografijos patikimas egzaminų vertinimas. Būtent šie egzaminai ir turėtų tapti atskaitos tašku, kuris padėtų aukštosioms mokykloms atrinkti mokinius. Pastarieji tikrai jaustųsi teisingai įvertinti ir nepatirtų skaudžių traumų, kurias kiekvienais metais išgyvena daugybė abiturientų po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.

Jeigu šiomis sudėtingomis sąlygomis išties būtų galvojama apie mokinius, reikėtų šiais metais rinktis racionaliausią ir efektyviausią būdą organizuoti egzaminus tik stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Šiandieninė situacija suteikia išskirtinę galimybę ne tik matyti esmines švietimo problemas, bet ir netrukus pradėti jas spręsti. Reikėtų baigti imituoti brandos egzaminų procesą ir parengti tikrą mokinio brandą užtikrinančią egzaminų sistemą.

Nedelsiant būtina spręsti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino problemą, kuri tapo chroniška ir sudaro prielaidas nepasitikėti visa egzaminų sistema. Reikėtų peržiūrėti ir užsienio kalbų egzaminų programas, kurios turėtų būti orientuotos į aukštesnį kalbos mokėjimo lygį. Šių kelių esminių problemų išsprendimas visai švietimo sistemai duotų didesnę naudą nei nuo realybės atitrūkusios nacionalinio susitarimo deklaracijos.

Apibendrinant būtina pabrėžti, kad:

1. dabartinė brandos egzaminų sistema nėra orientuota į mokinių brandą ir atlieka tik mokinių atrankos į aukštąsias mokyklas funkciją;

2. lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas ne tik neužtikrina patikimo mokinių gebėjimų vertinimo, bet ir diskredituoja visą egzaminų sistemą;

3. esamomis sąlygomis visiems abiturientams laikyti brandos egzaminus nėra jokios akivaizdžios būtinybės;

4. dabar yra palankus metas priimti esminius sprendimus, kurie ateityje užtikrintų ne tik mokinių brandą, atsakingą valstybės lėšų naudojimą, bet ir keltų pasididžiavimą Lietuvos švietimo sistema.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(47 žmonės įvertino)
4.4043

Top naujienos

Kodėl Kaliningrado tranzito klausimą Rusija stumia į aklavietę: ryškėja tikrieji Kremliaus tikslai

Dėl „Kaliningrado blokados“ Lietuva sulauks atsako! Jei reikės – prasikirsime tranzitui kelią...

G-7 naujieji draudimai Rusijos ekonomikos nesupurtys: pataria kirsti per kitą vietą (1)

Didžiosioms G-7 valstybėms narėms oficialiai nusprendus uždrausti aukso importą iš Rusijos,...

Karas Ukrainoje. Po Medvedevo grasinimų – Ukrainos atsakas: Krymas bus susigrąžintas iškart Rusijos kariai pagrobė Chersono merą (8)

Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje ir tai turi būti pagrįsta...

Po alinančios kaitros laukia dar stipresnės liūtys ir kruša: galingos stichijos įsismarkaus

Atmosferos slėgiui nukritus, anticiklonas po truputį praranda savo jėgas. Jau vakar dieną ir...

Ką daryti, jei buvo atšauktas skrydis ir kokia kompensacija jums priklauso?

Atostogas ir keliones paprastai planuojame iš anksto ir laukiame jų su nekantrumu. Tačiau...

Ištikimai tradicijų besilaikanti Elžbieta II pademonstravo naują įvaizdį: plaukų stilistė atskleidė karalienės įgeidžius (1)

Karališkieji asmenys, be jokios abejonės, ištikimai laikosi tradicijų. Karalienės Elžbietos II...

Grybų kainos supirktuvėse muša rekordus ir nežada sustoti: žaliose samanose neieškokite, išduoda kitą miško lobių vietą

Miško gėrybių supirkėjai atidžiai seka orų prognozes – jeigu karščiai užsitęs ir nebus...

Verslas PliusGiulia Morpurgo, Libby Cherry

Rusija įžengė į istorinio defolto teritoriją, sankcijos drumsčia tolesnius planus

Rusija pirmą kartą per šimtmetį neįvykdė savo įsipareigojimų išorinių vyriausybinių...

Delfi PliusŽinių radijas

„Bayraktarą“ viena ranka duoda, kita ranka perka rusų vogtus grūdus: ko siekia Turkija

Pirmosiomis Rusijos pradėto karo Ukrainoje dienomis Turkija rusų kariniams laivams užvėrė...

Verslas PliusLukas Miknevičius

Didžiuliai infliacijos skirtumai ES šalyse: kas juos lemia ir kodėl Lietuvos kelias yra teisingas

Bendra valiuta ir rinka, tokia pati karo Ukrainoje įtaka, tie patys makroekonominiai veiksniai,...