Vyras pripažino, kad jo gyvenimas nebuvo lengvas. Vytautas pasakoja, kad jo tėvai išsiskyrė tuomet, kai jam buvo vos 4-5 metai. Norėdama jam suteikti pačias geriausias sąlygas augti, mama dirbdavo po 12-14 valandas kasdien, tačiau Vytautas pripažino, kad jam labiausiai trūko ne pinigų, o jos dėmesio. Vyras spėja, kad būtent dėl to jis ir nežinojo, ką nori veikti gyvenime, todėl stojo mokytis bet kur. Iki šiol jis pasakoja prisimenantis dieną, kuomet sužinojo apie stojimo rezultatus ir suprato, kad padarė didžiausią gyvenimo klaidą.
Norėdamas nuo jos apsaugoti kitus jaunuolius, jis siūlo į privalomąją karo tarnybą šaukti visus mokyklą baigusius abiturientus. Anot Vytauto, toks sprendimas padės išgelbėti jaunuolių likimus.
Piktinasi dėl požiūrio, kuris skiepijamas jaunuoliams
„Pastarosiomis dienomis manyje susikaupė labai daug pykčio. Tai susiję su keletu labai svarbių mano gyvenimo etapų. Viskas prasidėjo, kai sužinojau, kad gegužės tryliktąją jaunuoliai bus pakviesti į privalomąją karinę tarnybą.
Šiuo metu vykdau individualią veiklą ir visai nesenai, prieš keletą dienų, įsigijau verslo liudijimą, už kurį sumokėjau iš karto. Šiuo metu man gerai sekasi ir, jeigu viskas klostysis gerai ateityje, po kelių metų tikiuosi turėti vieną, o gal ir kelis verslus.
Noriu pasidalinti savo brangia ir ilgai kaupta patirtimi. Ji – ganėtinai skausminga, man kartais darosi beprotiškai pikta“, – savo pasakojimą pradėjo vyras.
Vytautas patikino, kad jam yra labai apmaudu dėl požiūrio, kuris dabar skiepijamas jaunuoliams.
Padarė klaidą, kurią laiko blogiausiu sprendimu gyvenime
„Jaunimui į galvą įkalta, kad baigus mokyklą reikia stoti mokytis toliau. 2008 m., kai aš baigiau mokyklą, šis požiūris labai jautėsi. „Nesvarbu, kur stoti, svarbu kažką baigti“ – tuo metu tai buvo auksinė frazė“, – pamena Vytautas.
Tuomet jis nežino, nei kur nori studijuoti, nei ką gyvenime veikti.
„Jausdavau apmaudą dėl to, kad nežinau, ko noriu. Susiklostė taip, kad įstojau bet kur ir bet kaip, aš net pamenu tą dieną, kai priėmiau sprendimą stoti ten. Pamenu tą akimirką, kuri buvo lemtinga, aš net pamenu, ką dirbau ir ką veikiau. Dabar, kai pagalvoju apie tai, jaučiu, kad tai buvo pats blogiausias sprendimas mano gyvenime iki šiol“, – įsitikinęs jis.
Vytautas pradėjo studijuoti kolegijoje, mokėsi verslo vadybos ir komunikacijos paslapčių neakivaizdiniu būdu.
„Normali studijų trukmė yra 4 metai, bet aš užgaišau 5, nes 2008 metų pabaigoje prasidėjo krizė. Staiga visi prarado darbus, buvo labai sunku įsidarbinti kitoje vietoje, nuotaikos – niūrios, gyvenimas, atrodo, slydo iš rankų. Buvo tikrai labai sunkus metas, tai mane gniuždė. Todėl po antrųjų mokslo metų nusprendžiau trumpam emigruoti, nes reikėjo pokyčių“, – pamena jis.
Anglijoje prabėgusius metus jis pamena kaip labai sėkmingus.
Lietuvoje studentai apgaudinėjami?
„Tačiau mokslai Lietuvoje man kainavo penkiolika tūkstančių 15 tūkst. litų (4 344 eurų), tik po jų supratau, kokie jie buvo beverčiai, kaip stipriai dabar studentai yra apgaudinėjamai.
Vadybos mokytis reikia ne taip, kaip mokė mus. Dauguma studentų mokosi vadybos tik dėl idėjos, tik tam, kad turėtų tą popieriuką. Labai apmaudu, kad Lietuvoje žmonės yra taip išnaudojami. Mes tik nueiname, atsėdime paskaitas, pasimokome apie kažkokius teisinius pagrindus, marketingą, ekonomiką, bet kodėl mokomės būtent tai, tikriausiai niekas nesupranta visus studijų metus. Duodamos tik žinios, tačiau niekas nemoko, ką su jomis daryti ir kaip jas panaudoti versle“, – mano vaikinas.
Jis įsitikinęs, kad studijos jam buvo tik nuostolis. Ir nors dabar jis turi savo verslą, kurdamas ir vystydamas jį kolegijoje įgytų žinių nepanaudojo.
Kas antras lietuvis suka galvą, kaip išgyventi
Pasak Vytauto, Lietuvoje smulkiajam verslui galimybės yra irgi labai ribotos, tačiau monopolinės verslo imperijos klesti.
„Aš manau, kad kuriant verslą reikia mokėti skaičiuoti, viską įvertinti, vėl perskaičiuoti, dar kartą pagalvoti – tai man labai padeda išvengti blogų sprendimų, ypač finansiškai nuostolingų.
Po mokslų, kai aš ieškojau darbo, manęs niekas neklausė ar aš baigęs mokslus, o jeigu klausė, tai akivaizdu, kad tai jiems nebuvo įdomu. Darbdaviai Lietuvoje labai nuvertina darbuotojus, nesiklauso jų. Mano nuomonė taip dažnai būdavo neišgirsta.
Lietuvoje yra labai daug gabių žmonių, tačiau jie neturi sąlygų klestėjimui. Begalė talentingų žmonių dirba paprastus darbus tik tam, kad sudurtų galą su galu. Kas antras lietuvis suka galvą,kaip išgyventi“, – pastebėjo pašnekovas.
Jei eis tarnauti, bankrutuos
Dabar Vytautui – 25-eri ir pagaliau jis gali pasakyti, kad jam sekasi gerai.
„Žinoma, išbandžiau daug darbo vietų, tačiau dabar man sekasi. Arba sekėsi, nes gavau šaukimą į kariuomenę.
Jeigu tikrai reikės eiti tarnauti, turėsiu viską mesti, patirsiu didžiulį finansinį nuostolį, nors kiekvieną mėnesį valstybei moku mokesčius. Net nesitikiu, kad kažkas man grąžins tuos pinigus. Jeigu eisiu tarnauti, aš visomis prasmėmis bankrutuosiu. Kelių metų įdirbį prarasiu per 9 mėnesius.
Esu už kariuomenę, žinau, kad ten gaučiau tikrai labai daug naudos, tačiau galiu tarnauti bet tik savaitgaliais. Kiekvieną dieną – tikrai ne.
Neįsivaizduojate, kiek kentėjau nuo 2008 iki 2010 m., kai buvo krizė. Aš buvau ir finansiškai, ir morališkai sužlugdytas, bet per metus darbo užsienyje pavyko viską ištaisyti. Labai norėjau to, ką dabar turiu, apie tai nuolat svajojau ir dabar turiu. Šitaip negalima“, – mano vyras.
Siūlo į privalomąją karo tarnybą šaukti dvyliktokus
Jis įsitikinęs, valstybė jam būtų pasitarnavusi, jei į kariuomenę jį būtų pašaukusi po dvyliktos klasės.
„Būčiau nepadaręs pačio prasčiausio sprendimo, dėl kurio tikrai gailiuosi. Esu patriotas. Iš šios šalies aš nieko negavau, man niekada niekas nepadėjo. Visos valstybinės įstaigos yra biurokratizmo aparatas, su kuriuo aš amžinai vargstu. Man Lietuvos valstybė nėra nieko davusi. Absoliučiai nieko. Lietuvoje yra labai daug gerų žmonių, kurie nusipelno tarnauti savo šaliai, tačiau šiandien mes mirštame“, – mano Vytautas.
Todėl jis siunčia žinią – bus daug naudingiau niekur nestoti, nei stoti ten, kur nežinote, ar norite.
„Manau, kad po dvyliktos klasės reikia imti jaunuolius į privalomąją karo tarnyba. Dabar aš žinau, kad kariuomenė yra pasakiškas reikalas ir aš tikrai su mielu noru eičiau tarnauti, jeigu neturėčiau, ką veikti“, – patikino jis.
DELFI primena, kad šiemet dviejų šaukimų metu atlikti tarnybą bus pakviesta 3 tūkst. jaunuolių. Viešai buvo paskelbti šauktinių sąrašai. Į juos įtraukta 36825 jaunuolių, kurių amžius – nuo 19 iki 26 metų. Pirmieji šauktiniai į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną atvyks rugpjūčio 24 dieną.