Saudargas apie Bartoševičiaus bylą: po teismo pamatysime daug dalykų, kurie atrodys kitaip nei dabar

P. Saudargo teigimu, politikai turėtų suprasti, kad prokuratūra turi daugiau informacijos apie rezonansą sukėlusią situaciją, todėl, pažymi jis, ir sprendimą priėmė veikiausiai neatsitiktinai.

„Mes turime žinoti, kokie yra faktai, ir juos turbūt žino tik prokuratūra – ką reiškia nesiims tyrimo. Tai gal jie žino faktus. Gal tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tarkime, jei įtariamasis buvo sekamas, juk galėjo būti ir jo elektroninės ryšio priemonės sekamos, galėjo būti pasiklausoma. Prokuratūra tirdama bylą žino daug daugiau faktų ir dedamųjų negu visuomenė. Galbūt jie negali šiandien atskleisti. Tad pamatysime po teismo daug dalykų, kurie atrodys jau kitoje šviesoje, nei yra dabar. Politikai turėtų suvokti realybę“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė konservatorius.

Generalinė prokuratūra antradienį pranešė, kad nusprendė nesiaiškinti, kas galėjo nutekinti informaciją K. Bartoševičiui. Prokuratūros atstovė Elena Martinonienė antradienį žurnalistams aiškino, kad ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti K. Bartoševičiui, organizuojantis prokuroras, inicijuodamas kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro imuniteto panaikinimo, įvertino, kad dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos taps vieša. Anot E. Martinonienės, dėl to nematoma pagrindo pradėti tyrimo dėl galimo informacijos nutekinimo. Į prokuratūrą su prašymu imtis tyrimo kreipėsi opozicinė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija.

Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda sako, kad K. Bartoševičių delegavusi TS-LKD turėjo siekti išsiaiškinti visas skandalo detales.

„Kas jau kas, bet partija, kuri delegavo K. Bartoševičių į politiką, tikrai turėtų būti pati suinteresuota, kad į visus klausimus būtų atsakyta. Kad neliktų jokių nutylėjimų, nes, akivaizdu, kad tuos nutylėjimus visuomenė pasistengs išsiaiškinti. Savais būdais ir savais keliais“, – antradienį LNK žinioms teigė prezidentas.

„Manau, kad tai yra Pyro pergalė“, – konstatavo G. Nausėda.

ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.

Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.

Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.

Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.

K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.