Trečiadienį teismo posėdis prasidėjo bylos šalių prašymų teikimu. Kaltinamasis Š. Narbutas prašė teismo panaikinti jam taikomas kardomąsias priemones – draudimą bendrauti su tam tikru asmenų skaičiumi, taip pat draudimą lankytis Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose, rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
„Yra poreikis bendrauti su Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigomis, nes tiek POLA, tiek ministerija dalyvauja Europos Sąjungos projektuose“, – teisme savo prašymus grindė Š. Narbutas.
Ji patikslino nedirbantis POLA valdyboje, tačiau dirba su kai kai kuriais projektais, kuriuose dalyvauja asociacija.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Gintaras Jasaitis teigė neprieštaraujantis dėl draudimo bendrauti su tam tikrais žmonėmis ir lankymosi SAM pavaldžiose įstaigose panaikinimo, tačiau, jo įsitikinimu, draudimas išvykti iš šalies turėtų likti.
„Rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi galioti iki nuosprendžio įsigaliojimo. Tai yra vienas iš būdų, kad nuosprendis būtų tinkamai vykdomas“, – sakė G. Jasaitis.
Bylą nagrinėjantis teisėjas Valerijus Laušas pranešė, kad dėl kardomųjų priemonių teismas sprendimą priims ketvirtadienį.
Š. Narbutas taip pat pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos šūsnį dokumentų, taip pat Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų Lauryno Kasčiūno, Aistės Gedvilienės įrašų socialiniame tinkle „Facebook“ apie bylą kopijas. Prie bylos kaltinamasis norėjo pridėti ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštas apie projektus, kuriose anksčiau dalyvavo POLA, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ataskaitos ištrauką, kurioje minima COVID-19 reagentų pirkimo byla.
Galiausiai Š. Narbutas pranešė pateikiantis prašymą teismui priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Prokuroras G. Jasaitis neslėpė nuostabos dėl tokios kaltinamojo pozicijos. Jis tikino žinantis, kad, teisėsaugos prašymu apribojus Š. Narbuto galimybes naudotis savo pinigais, jis kreipėsi į žmones ir prašė jam aukoti pinigus, siekiant padengti teisines išlaidas.
„Mano žiniomis, Š. Narbutas rinko pinigus iš Lietuvos žmonių, kad padengtų išlaidas šiai bylai. Kiek jis tų pinigų surinko? Kiek tai atsispindi šiame prašyme?“, – kėlė klausimus G. Jasaitis.
Š. Narbuto advokatas Raimundas Lideika tikino, kad pinigų rinkimas, siekiant padengti išlaidas, neturėtų stebinti.
„Jis kreipėsi į žmones, prašydamas padėti. Ir žmonės padėjo. Bet tos lėšos, kurios buvo surinktos, jos buvo apmokestintos, Š. Narbutas sumokėjo mokesčius“, – tikino jis ir pridūrė, kad pinigai Š. Narbutui buvo renkami į advokatės Elzės Matulionytės sąskaitą.
G. Jasaitis pažymėjo, kad formaliai Š. Narbutas bylinėjimosi išlaidų dar neturėjo. Prokuroras neslėpė manantis, jog kaltinamasis, rinkdamas pinigus, tiesiog norėjo užsidirbti.
„Jis išlaidų neturėjo. Dar klausimas, ar jie neturėjo iš to pelno“, – kėlė klausimą prokuroras.
„Teikiu prašymą, kad įrodymų tyrimo metu būtų gauti duomenys, kiek lėšų pateko į depozitinę kaltinamojo advokatės sąskaitą ir kaip tos lėšos į sąskaitą pateko. Jei pinigai plaukė, tai pinigų pervedimo paskirtyje turi būti nurodyta, kokiu tikslu tos lėšos yra pervestos“, – pridūrė prokuroras.
Teisėjas V. Laušas, apsvarstęs bylos šalių prašymus, juos patenkino. Jis teisme pranešė gavęs ir papildomus duomenis iš Š. Narbuto apie žmonių aukotus pinigus, jų pagrįstumą, sumokėtus mokesčius. Kaip teigė teisėjas, dėl to, ar kaltinamajam bus priteistos bylinėjimosi išlaidos, teismas spręs, priėmęs galutinį nuosprendį.
ELTA primena, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenis, kad 2020 m. kovą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, tuometinis POLA vadovas Š. Narbutas derėjos su užsienio bendrovės atstovu dėl COVID-19 testų įsigijimo kainos, tąkart susiderėta dėl daugiau nei 300 tūkst. reagentų nusipirkimo. Teisėsaugos vertinimu, sutarus, kad vieno COVID-19 testo kaina bus 17 eurų, 1 euras minėtoje sumoje buvo numatytas Š. Narbutui kaip atlygis už tarpininkavimas.
Teisėsauga įtaria, kad apie šį atlygį už tarpininkavimą bei vėliau sudarytą galima fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį Š. Narbutas Vyriausybės atstovų neinformavo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus beveik 5 mln. vertės COVID-19 tyrimo reagentų pirkimams, sudarytos sutarties pagrindu į Š. Narbuto asmeninę banko sąskaitą už tarpininkavimo paslaugas per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma.
