Nėra kriterijų
Priminsime, kad strateginių objektų (oro uostų, kai kurių tiltų, naftos rezervo saugyklos ir kt.) sąrašas yra patvirtintas įstatymu. Ignalinos atominės elektrinės apsaugos ypatumai nustatyti atskiru norminiu aktu.
Tačiau iki šiol nereglamentuota, kokie objektai turi būti priskiriami saugotinų kategorijai, į kurią pretenduotų kai kurios pramonės, energetikos įmonės, ambasados. Praėjusio dešimtmečio pradžioje Vyriausybė sudarė tokių objektų sąrašą, kuris, įvairių žinybų prašymu, vėliau buvo pildomas. Tačiau tuomet nebuvo apibrėžti kriterijai, kuriuos turėtų atitikti saugotini objektai.
"Negalima chaotiškai įtraukti naujų objektų į saugotinų sąrašą. Turi būti aiškūs kriterijai", - pabrėžė VRM sekretorius Liutkevičius. Juos ir turi nustatyti minėta darbo grupė.
Prasidėjo nuo viešbučio
Šiuo metu Seimo viešbutį saugo kanceliarijos pasamdyta saugos bendrovė "Ekskomisarų biuras". Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento direktorius Antanas Dimaitis patvirtino, kad prašyti policijos apsaugos viešbučiui pradėjo prieš metus. "Prašėme ir prašome", - pabrėžė jis. Praėjusią savaitę Seimo kanceliarija gavo VRM raštą, kuriame prašoma nurodyti, kokių dar objektų apsaugos ji pageidautų. Tačiau parlamento valdininkai daugiau prašymų neturi.
Užtat kitų žinybų norai kur kas didesni. Pasak Liutkevičiaus, patenkinus Aplinkos, Susisiekimo, Ūkio ir kitų ministerijų prašymus ir ėmus saugoti visus jų nurodytus objektus valstybės biudžetas tokio krūvio neatlaikytų.
Sąrašas - paslaptis
Ūkio ministerijai darbo grupėje atstovaujantis Petras Gudynas LŽ paaiškino, kad šiuo metu objektus, kuriems prašoma VRM dėmesio, saugo savos arba samdytos saugos tarnybos. Jis tikino, kad atitinkamo sąrašo pateikimas VRM dar nereiškia, jog ši perims visų jame išvardytų objektų apsaugą.
Susisiekimo ministerijos atstovas Vytautas Rafinbergas, paklaustas apie saugotinų objektų sąrašą, buvo labai paslaptingas. Jis pareiškė negalįs apie juos kalbėti, nes sąrašas - su slaptumo žyma. Rafinbergas tik užsiminė, kad beveik visi objektai priklauso bendrovei "Lietuvos geležinkeliai". Paklaustas, kiek sąraše iš viso yra objektų, Rafinbergas atšovė: "Negaliu išduoti!"
Susisiekimo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Regina Sklepovič paaiškino, kodėl reikia saugoti geležinkelio objektus: "Esama, nors ir nedidelės, terorizmo grėsmės. Be to, mūsų žmonių elgesys kartais būna neadekvatus. Maža kas gali atsitikti. Juk nuo to priklauso žmonių gyvybė, tranzitas, krovinių srautai."
Didžiausi turtai
Kultūros ministerija slapukauti nelinkusi. Jos atstovas darbo grupėje Romanas Senapėdis LŽ pasakojo, kad Muziejų taryba nusprendė prašyti prie saugotinų priskirti kai kuriuos nacionaliniams muziejams priklausančius objektus.
Praėjusį penktadienį ministerija išsiuntė VRM atitinkamą sąrašą. Jame yra Gedimino pilis ir kalnas (pasak Senapėdžio, vakarais ir naktimis čia vyksta negeri dalykai - aut.), Taikomosios dailės muziejus, Chodkevičių ir Radvilų rūmai Vilniuje, Gintaro muziejus Palangoje ir M.K.Čiurlionio bei K.Žilinsko muziejai Kaune. "Čia didžiausios vertybės, didžiausi turtai", - paaiškino Senapėdis. Dabar šiuos muziejus saugo samdyti apsaugininkai. Pasak Kultūros ministerijos atstovo, pagal įstatymą kultūros paveldas yra vienas nacionalinio saugumo objektų.
Aplinkos ministerijos saugotinų objektų sąrašas - vienas didžiausių. Jos atstovas Mindaugas Bilkis, paklaustas, kiek sąraše yra objektų, atsakė: "Oi, labai daug. Sąrašas ilgas. Tai vandentvarkos ir vandentiekio įmonės. Jų yra kiekviename rajone ir mieste."
Bilkis paaiškino, kad už tokių įmonių apsaugą atsakingi jų šeimininkai - savivaldybės. "Mums jos nepriklauso, mes tik stebime jas, rūpinamės", - sakė jis.
Visų tikrai nesaugos
Liutkevičiaus teigimu, darbo grupė turės apsispręsti ne tik dėl to, kuriuos iš objektų priskirti saugotiniems, bet ir dėl to, kokios pajėgos tuo rūpinsis. Saugotinus objektus ketinama sugrupuoti. Pavyzdžiui, policija siūlo juos išskirstyti į tris kategorijas: aukšto saugos lygio objektus saugotų policija arba Viešojo saugumo tarnybos daliniai, žemesnio saugos lygio - saugos bendrovės, o trečiosios kategorijos objektai neturėtų nuolatinės fizinės apsaugos. Be to, ne visų objektų apsaugą finansuotų valstybė, nes tai būtų pernelyg didelė našta jos biudžetui.