Šeimai pripažinti užteks fakto, kad žmonės kartu gyvena
R. Šimašiaus teigimu, Lietuvoje kaip svarbiausias šeimos modelis išlieka santuoka. Tačiau reikia žvelgti į realybę, o realybė tokia, kad daug žmonių gyvena neįforminę santuokos. Nesusituokę žmonės susiduria su eile praktinių problemų. Kaip rasti mechanizmą, kuris padėtų šias problemas spręsti, buvo svarstoma jau trejus metus, tačiau anksčiau pateikti šio įstatymo esą neleido labai didelis nuomonių išsiskyrimas šeimos apibrėžimo klausimu.
„Konstitucinis teismas, įvardijęs, kad šeima gali būti laikomi ir kartu gyvenantys žmonės, kurie nėra įregistravę santuokos, davė aiškią kryptį tolesnėms diskusijoms ir sukūrė prielaidas tas problemas išspręsti. Tema tikrai visiems labai aktuali. Asmeniškai galiu pasakyti, kad, kaip ministras, iš mažai pažįstamų žmonių, kuriuos atsitiktinai sutinku, jokiomis kitomis temomis tiek negaunu klausimų, kaip apie tai. Iš tiesų šiandien kartu gyvenantys nesusituokę žmonės, dažnai ir turintys vaikų, susiduria su visa eile praktinių problemų, ypač su jomis gali susidurti tuo atveju, jeigu jų keliai išsiskirs“, - teigė ministras.
Siūlomame įstatyminės partnerystės modelyje faktas, kad žmonės pradėjo kartu gyventi, laikomas pakankamu pripažinti, kad tie žmonės yra partneriai, kitaip tariant, šeima, ir toks gyvenimas, suprantama, sukuria tarpusavio teises ir pareigas.
„Šiuo įstatymo projektu nebuvo siekta permodeliuoti ar pakeisti antraštes, kas vadinama santuoka ar šeima. Tai nėra konfrontacinis projektas. Iš tiesų buvo siekiama išspręsti praktines problemas, kurios šiandien kyla Lietuvos žmonėms ir ypač apsaugoti vaiko bei silpnesnės pusės interesus faktiškai egzistuojančioje partnerystėje. Bet kuriuo atveju žmonės, norėdami aiškumo, turės dvi galimybes – arba sudaryti santuoką, ką raginu visus daryti, arba registruoti partnerystę, jei žmonės nežino, ar nori kartu gyventi iki gyvenimo pabaigos.
Šiandien projektą pateikiame kitoms institucijoms, visuomenės vertinimui. Lauksime pastabų, jas įvertinę projektą teiksime Vyriausybei, o pastaroji, tikimės, projektą teiks Seimui. Taip bus išspręstos ir realios problemos, kylančios tokioms šeimoms, ir įgyvendinta Konstitucinio teismo nubrėžta linija“, - tikino R. Šimašius.
Dauguma partnerystėje numatomų garantijų susiję su santykių nutraukimu. Iš esmės turto dalybų reglamentavimas nesiskiria nuo situacijos, kai nutraukiama santuoka. Kartu užgyventas turtas skyrybų atveju yra dalinamas po lygiai. Turtinių santykių reglamentavimo atveju skiriasi tik du dalykai: partneris negauna pirmenybės paveldėjimui ir nėra partnerio išlaikymo pareigos. Vaikų išlaikymo pareiga, žinoma, lieka. Taip pat numatoma, kad jei, pavyzdžiui, moteris apsigyveno vyro bute, o pati turto neturi, jiems išsiskyrus tam tikrais atvejais moteris, kuriai priskiriama vaiko priežiūra, įgytų teisę gyventi buvusio partnerio bute.
Homoseksualios poros partnerystės sudaryti negalės
„Dar kartą pabrėžiu, kad santuoka, kaip šeimos modelis, niekur nedingsta. Pagal įstatymus ji aukščiau už visus kitus modelius. Tačiau šis projektas skirtas visoms toms šeimoms, apie kurias kalba Konstitucinis teismas. Aš skatinu žmones gyventi kartu visą gyvenimą, bet šiandien turime vertinti gyvenimo realybę, o ji yra tokia, kokią turime. Jeigu žmonės nenusprendė, kad jie nori visą gyvenimą gyventi kartu ar dėl kokių nors kitų priežasčių neįformino santuokos – nenorėjo, patingėjo, nepagalvojo, tai dar nereiškia, kad jie neturi teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu.
Jei žmonės nėra įregistravę partnerystės, ginčo atvejais jiems visada kils daugiau problemų įrodinėjant, kad gyvena arba, atvirkščiai, nebegyvena kartu. Taigi, esant painiems asmeniniams santykiams, tikrai vertėtų įregistruoti partnerystę. Tuomet netgi nereikėtų įrodinėti, kad žmonės vis dar yra šeima, jei vienas iš partnerių gautų metų kontraktą kitoje valstybėje ir išvyktų. Šiandien dėl pakankamo aiškumo nebuvimo labai dažnai nukenčia silpnesnioji pusė ir vaikai“, - tikino R. Šimašius.
Jei būtų įregistruota partnerystė, skyrybų atveju nereikėtų įrodinėti bendro gyvenimo fakto, net jei partneris tvirtintų priešingai. Dabar tokioms šeimoms tenka aiškintis teismuose. Partnerystę būtų galima įregistruoti net dar negyvenant kartu, tačiau nusprendus netolimoje ateityje pradėti tokį gyvenimą.
Ministras sutiko, kad įsigaliojus įstatymai praktikoje gali kilti visokių nesklandumų. „Nereikia tikėtis visiško aiškumo. Tam tikrais atvejais gali būti įvairių manipuliacijų, apgaulės. Kita vertus, bendrą gyvenimą nesunku pagrįsti. Juk gyvename visuomenėje, yra kaimynai, kurie visgi mato, kas vyksta šalia. O norint visiško aiškumo, jau reikėtų sudaryti santuoką“, - svarstė ministras.
Taip pat šis įstatymas palengvintų tėvystės formalumus. Šiuo metu, jei vaikas gimsta ne santuokoje, tėvui tenka pas notarą patvirtinti tėvystę. Partnerystės atveju tėvystė būtų pripažįstama automatiškai.
R. Šimašius pabrėžė, kad šis projektas nenumato galimybės įteisinti šeimos santykių homoseksualioms porųoms, kadangi jo pagrindinė funkcija – vaiko apsauga, o tokiose porose vaikai negimsta. Anot jo, homoseksualios poros gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba bet kokią kitą sutartį, kuri netgi nenumatyta civiliniame kodekse, nueiti pas notarą ir ją įregistruoti. Ši sutartis spręstų pareigų pasidalinimo, bendro gyvenimo, turto valdymo ar jo dalybų klausimus ir pan. Tačiau tokios sutarties nepakanka atsiradus vaikams.