"Mes čia atėjome tam, kad apgintume viešąjį interesą nuo tikrai barbariško ketinimo atimti iš Žirmūnų gyventojų ir Vilniaus miesto gyventojų tai, kuo jie džiaugėsi ne vienerius metus, tai yra Neries dešiniąją pakrantę", - penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė parlamentarė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Ji teigė parengtame "Žirmūnų slėnio" teritorijos detaliajame plane įžvelgianti ne naudą miestiečiams, tik kažkieno godumą.

Prieš beisbolo aikštyną per spaudos konferenciją kalbėjęs kitas Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis tvirtino, kad šiuo atveju būtina apginti viešąjį interesą.

"Vilnius didžiuojasi tuo, kad jis yra žalias Vilnius, tačiau per pastaruosius 20 metų žaliųjų plotų tarp gyvenamųjų kvartalų visą laiką mažėja", - atkreipė dėmesį politikas.

Jo teigimu, jeigu beisbolo stadionas būtų statomas numatytoje vietoje, būtų iškirstas Žirmūnų gyventojų sodintas ąžuolynas.

1993 metais Vyriausybė savo nutarimu Lietuvos beisbolo asociacijai skyrė 4 ha sklypą Žirmūnuose, Kareivių gatvėje, aikštyno statybai, bet nenurodė konkrečios vietos.

"1993 metais Kareivių gatvėje nuo Kuro aparatūros gamyklos buvo plynės, kiek nori buvo galima ieškoti vietų, ten dabar išdygę "Impuls" ir pan. Tačiau ne - tie, kurie toliau projektavo, pasirinko gražiausią landšaftinę vietą, kuri yra seniai suformuota, kuri yra rekreacinė, kurioje yra subrendę ąžuolynai, kur yra dviračių takai", - tvirtino V.Andriukaitis.

Jis stebėjosi, kad Vyriausybės nutarimu Beisbolo asociacijai skirti 4 ha, tačiau pagal parengtą planą, aptverti ketinama beveik 9 ha teritoriją. Be to, pirmajame plane buvo suprojektuoti trys kotedžai sportininkams apgyvendinti.

"Žinant kaip atsitiko su vienu išvystytu sveikatingumo kompleksu Žirmūnuose, Šarūno Marčiulionio, kur šalia sveikatingumo komplekso atsirado gyvenamųjų namų kvartalas, žinant, kaip atsitiko su "Siemens" arena, kur šalia jos atsirado gyvenamųjų kvartalas, aš beveik tikras, kad Kareivių gatvėje gali atsitikti panašus dalykas", - svarstė parlamentaras.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Žirmūnų seniūnijos Kareivių apylinkės seniūnaitis Darius Prialgauskas tvirtino, kad jeigu būtų įgyvendintas dabartinis projektas, per 6 tūkst. Žirmūnų gyventojų netektų galimybės kilometro ruože patekti prie Neries, būtų iškirsti ąžuolai, nebebūtų prieinamas dviračių takas, kuris nutiestas dabartinio mero iniciatyva, būtų padidinti triukšmo, taršos indeksai.

"Ten planuojamas tribūnų aukštis - 15 metrų, tai yra penkių aukštų namų pastato aukščio statiniai. Susirinkus dviem tūkstančiams sirgalių iki teritorijos ribos yra 39 metrai. Čia prasilenkia su bet kokia logika", - tvirtino seniūnaitis.

Be to, anot jo, į E.Pliaterytės progimnaziją iš Nemenčinės, Dvarčionių pusės atvykstantiems moksleiviams reikėtų apsukti maždaug pusantro kilometro ratą, kad patektų į mokyklą.

"Bendruomenės susirinkimas, kurį suorganizavome trečiadienį, po pristatymo vienbalsiai nutarė, kad šio beisbolo aikštyno Žirmūnų teritorijoje nereikia ir kad patys gyventojai imasi iniciatyvos tvarkyti šią teritoriją savo lėšomis, rėmėjų pagalba", - teigė D.Prialgauskas.

Parlamentarai ir Žirmūnų bendruomenė žada kreiptis į Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką ir Vyriausybę, kad būtų atšaukti sprendimai dėl beisbolo aikštyno.

Aikštyno statybą Vilniuje inicijuoja Lietuvos beisbolo asociacija. Kitą savaitę numatytas projekto oficialus derinimas su visuomene.

Asociacijos generalinis sekretorius Edmundas Matusevičius penktadienį BNS sakė, kad sklypą būtent toje vietoje jiems pasiūlė sostinės savivaldybė.

"Čia savivaldybė taip nusprendė, tikrai ne mes", - tvirtino jis.

Lietuvos beisbolo asociacijos atstovas informavo, kad pačiai beisbolo aikštei skirta 2,5 ha sklypo. Jis ir būtų aptvertas, tuo metu visa šalia esanti teritorija - apie 7 ha - būtų sutvarkyta: nutiesti takai, pasodinti gėlynai, įrengtos žaidimų aikštelės. Ji būtų atvira visuomenei.

"Priėjimas prie Neries tikrai būtų atviras. Be to, aikštelė taip suplanuota, kad ąžuolyno nereikėtų kirsti", - pabrėžė E.Matusevičius.

Pasak jo, beisbolo aikštei įrengti būtų iškirsti nevertingi krūmai, sutvarkyta apleista teritorija.

Asociacijos generalinis sekretorius tvirtino, kad jeigu gyventojai nepritars 2 tūkst. žiūrovų stadionui, jis gali būti ir gerokai mažesnis. Tačiau Vilniui būtina beisbolo aikštė, mat dabar sportininkai treniruojasi privačiame sklype Lazdynuose. Jo savininkai, anot E.Matusevičiaus, jau pakeitė žemės paskirtį iš sporto-rekreacinės į komercinę.

"Kai tik prasidės statybos, Vilnius liks be beisbolo", - tvirtino jis.

Paklaustas, kas ketina statyti naująjį aikštyną, E.Matusevičius svarstė, jog prie projekto turėtų prisidėti ir sostinės savivaldybė, ir Kūno kultūros ir sporto departamentas. Kiek jis kainuos, dar nežinoma, nes neaišku, kokio dydžio aikštynas bus statomas.