Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius aiškina, kad smurtu vyrai bando savo ir bendruomenės akyse atstatyti autoritetą ir savivertę. Dažnai vyrai problemas kaupia savyje, neišsipasakoja, o paskui pratrūksta sprogimo principu.
Žinojo visas miestelis
„Jis ją mylėjo, jis ją dievino“, – penktadienį įvykio vietoje apsilankiusiems DELFI žurnalistams ašarodama pasakojo viena eišiškietė. Žvelgdami į policijos automobilių švyturėlius, žmonės vienas per kitą aiškino, kad mėnesį ar porą trukęs meilės trikampis miestelyje buvo visiems žinomas.
Viena mergina, kurios giminaitis yra dirbęs pas A. Andruškevičių, pasakojo, kad jis be galo mylėjo savo gerokai jaunesnę sutuoktinę. Šis neva savo žmonos paprašydavo persirengti, jei ji dėvėdavo per gilią iškirptę. Kiti žmonės tikrino, kad vicemeras įsimylėjėlius jau buvo užklupęs anksčiau. Nepatvirtintais duomenimis, būtent kaimynai A. Andruškevičiui penktadienį ir pranešė apie jo namuose viešintį žmonos meilužį. „Štai, ką padaro kiaušiniai“, – rusiškai drėbtelėjo vienas eišiškietis.
Klausantis eišiškiečių kalbų, aišku viena: šeimos dramą stebėjo visos Eišiškės. Kaip šeimos krizę išgyventi mažame miestelyje, kada kaimynams viskas kaip ant delno?
Muša bandydami atstatyti autoritetą ir savivertę
Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius M. Marcinkevičius pastebi, kad Krizių intervencijos skyriuje dažni pacientai yra žmonės po skyrybų, taip pat išgyvenusieji sutuoktinio neištikimybę.
„Pirmiausia reikia skirti keletą dalykų. Neištikimybė – vienas labai skausmingas dalykas, nes žmogus jaučiasi paliktas, išduotas, smarkiai blogėja jo savivertė, jis pasijunta niekam nereikalingas, dažnai dėl to vystosi depresinė simptomatika. O jei kalbame apie šeimą, tai neištikimybės paskui save veda skyrybas ir tada dar sudėtingiau – apskritai žmogui sugriūva visas gyvenimo modelis“, – aiškina gydytojas psichiatras.
Pasak M. Marcinkevičiaus, šeima yra daugiau nei dviejų žmonių ryšys. Dažniausiai šalia yra vaikai, bendri namai, finansinės galimybės. Moterims dažniausiai aktualus finansinis klausimas – kaip ji viena galės išgyventi su vaikais, mat pagal lietuvišką tradiciją vaikai dažniausiai lieka su motina. Tuo metu vyrams dažnai būna begalinis skausmas, nes jie bijo būti atskirti nuo vaikų.
Kas turi dėtis žmogaus galvoje, kad jis nužudo konkurentą ir nusižudo pats? Ar taip gali padaryti ir psichikos problemų neturintis žmogus?
M. Marcinkevičiaus aiškinimu, dažniausiai būna du scenarijai. Pirmasis – kada žmogus nieko nežino, netikėtai grįžta namo arba jam pranešama apie su meilužiu esančią antrąją pusę. Kartais sutuoktinį užtinka lovoje ar kitoje pikantiškoje situacijoje. „Dažnai būna labai ūmi reakcija, labai dažnai taip nutinka asmenybėms, kurie tam turi polinkį. Tokio žmogaus tikrai negalima laikyti psichikos ligoniu, mes visi savo aplinkoje žinome, kad vienas ar kitas žmogus ypatingai pavydus, net ir nesant pagrindo, linkęs įtarinėti, sekti“, – aiškina psichiatras.
Tokie žmonės, pakliuvę į netikėtą situaciją, gali sureaguoti impulsyviai ir netikėtai.
Pašnekovo teigimu, neištikimybė, jeigu ji dar išaiškėja viešai – žmogaus pažeminimas. Tai ypatingai sunku žemesnio socialinio sluoksnio ir intelekto vyrams – vyrui tai ne tik asmeninė, bet ir visuomeninė drama, nes griūva jo autoritetas tam tikroje bendruomenėje. Išduoti vyrai netrukus gali būti pradėti vadinti raguotais, iš jų gali imti tyčiotis.
„Primušti meilužį ar žmoną – tam tikras savo statuso parodymas, jis paties ir bendruomenės akyse tuo atstato savivertę, nes atsako į neištikimybę“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
„Kitas variantas, kuris gali būti panašus į penktadienio įvykius, atvirkštinis – žmogus nėra įtarus, dažniausiai pasitiki savo antrąja puse. Yra psichologinės žmogaus gynybos nuo traumuojančių situacijų. Labai dažna gynyba yra netgi pakankamai akivaizdžių faktų neigimas, tokie žmonės nereaguoja į kaimynų kalbas, įtartinus laiškus ar žinutes“, – kodėl žmonės kartais apsimeta, kad viskas santykiuose gerai, paaiškina Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius.
Tokia žmogaus reakcija pasiteisina, jei partnerio neištikimybės ryšys trumpalaikis ar vienkartinis – niekas nieko nematė, paneigė, gyvenkime toliau. Tačiau jei ryšys tampa pastoviu, ateina laikas, kada nebeįmanoma to nematyti ir ignoruoti. „Tada būna, kad ilgai besikaupusi nuoskauda, neigiamos emocijos, kurių žmogus nepripažino, nematė, slėpė, pratrūksta ūmiai“, – sako psichiatras.
Kaupia savyje, kol pratrūksta sprogimu
M. Marcinkevičius sutinka, kad kur kas sunkiau gyventi mažame miestelyje, kur tavo gyvenimas matomas kaip ant delno. Socialinės aplinkos spaudimas veda žmogų prie smurto. Pasak pašnekovo, gali būti, kad ir šiuo atveju žmogus mylėjo, problemų norėjo nematyti, galbūt neigė ir taikstėsi, tačiau viskas susikaupė ir sprogo.
„Jeigu jis būtų turėjęs su kuo apie tai pasišnekėti, arba pripažinęs ir išdrįsęs pasišnekėti, gal ir nebūtų buvę tokių skaudžių pasekmių, tačiau dažnai, ypač vyrai, kurie nelinkę savo emocijų reikšti ir jomis dalintis, pratrūksta sprogimo principu“, – teigė M. Marcinkevičius.
Moterų atžvilgiu taip būna rečiau – jos problemas bando išlieti pasipasakodamos draugėms, seserims. Tačiau tai nereiškia, kad moterys tokias krizes išgyvena lengviau – tiesiog jų reakcijos būna kitokios.
Psichiatras sako, kad pagal streso lygį gyvenime, skyrybos įeina į pirmąjį trejetuką. Didžiausias stresas – artimo žmogaus mirtis, antras – sunki ar mirtina liga.
Pašnekovas pastebi, kad mūsų visuomenė dažnai kaltina moterį – kad ji, būdama židinio kurstytoja, nesugebėjo išlaikyti šeimos. Moteris irgi patiria didžiulį visuomenės spaudimą, tik jis kitoks.
Ką daryti, kada panašių tragedijų nebūtų? Pirmiausia, pataria psichiatras, bandyti aiškintis tarpusavyje, nes neigimas dažniausiai prie gero nepriveda. Toliau, jei kaupiasi skausmingos emocijos, ar vyksta skyrybos, arba antra pusė pripažįsta neištikimybę ir sukyla minėti jausmai – savęs žeminimas, nuvertinimas, nereikalingumas – būtina šnekėtis. Pirmiausia tą reikia daryti su artimiausiais žmonėmis, dažnai prireikia specialistų pagalbos.
„Kritinėje situacijoje žmogus būna ištiktas šoko ir arba nesugeba nieko daryti, būna sustingęs ir nenori apie nieką šnekėti, tos temos liesti, arba gali daryti atvirkščiai – staigius neapgalvotus sprendimus, pradedant indų daužymu namie, paveikslų laužymu, nuotraukų plėšymu, baigiant žmogžudyste. Dėl to išorinė specialistų pagalba kartais ne tik padeda žmogui išgyventi skyrybas ar neištikimybę, bet ir padeda to išvengti“, – sakė M. Marcinkevičius.