"Mes atlyginsime visus nuostolius, kuriuos patyrė Telšių gyventojai. Nesvarbu, kokio pobūdžio būtų žala, bet jei ji patirta dėl avarijos, atlyginsime. Kad įgyvendintumėme tai, įdiegsime kaip įmanoma paprastesnę ir greitesnę kompensavimo procedūrą", - pažymėjo J.Sacreste.
"Bus atlyginta absoliučiai viskas, visos pretenzijos, kurios yra protingumo ribose. Jei žmogus pasakys, kad jis išleido 50 tūkst. litų tabletėms, tai turbūt nėra protinga", - spaudos konferencijoje teigė bendrovės „Vilniaus energija" Rimantas Germanas komercijos direktorius, atsakingas už žalų atlyginimo gyventojams Telšiuose organizavimą.
Kompensacijas žadama išmokėti išmokėti kuo greičiau. "Jeigu bus labai operatyviai užpildytos anketos, jei mums nekils jokių klausimų, tuojau pat bus išmokama", - sakė jis.
Bendrovės „Lietuvos draudimas" Žalų departamento direktoriaus Gyčio Matiuko manymu, žalos atlyginimas užtruks ne ilgiau kaip 3 dienas.
Kiek "Litesko" teks skirti lėšų gyventojų nuostoliams kompensuoti, kol kas nepaskaičiuota, tačiau tikimasi, kad dėl to į bendrovę kreipsis 3-4 tūkst. žmonių. Mokesčiai už šildymą, vandenį ir namų vidaus sistemų priežiūrą, preliminariais skaičiavimais, bendrovei atsieis apie 2 mln. litų.
Artimiausiomis dienomis telšiškius turėtų pasiekti laiškai su anketomis, kuriose gyventojai prašomi apibūdinti patirtus nuostolius ir nurodyti galimą finansinę žalą. Laiške taip pat pateikta šiek tiek informacijos apie kompensacijų komėjimą. Šios anketos turėtų būti nusiųstos arba nuneštos į Žalų registravimo centrą, kurį "Litesko" kartu su "Lietuvos draudimu" pirmadienį žada įkurti Telšiuose.
Daugiau informacijos apie nuostolių kompensavimą galima gauti ir nemokamu telefonu 8 800 28080. Be to, mieste ketinama suformuoti specialistų komandą, kuri padės fiksuoti gyventojų patirtus nuostolius.
Specialiuose laiškuose gyventojai prašomi kol kas neremontuoti nukentėjusių būstų ir išsaugoti apgadintus daiktus. Jei remontą būtina atlikti kuo greičiau, telšiškiai prašomi nufotografuoti nukentėjusias buto vietas ir saugoti kvitus už tam naudojamas medžiagas.
Tokio dydžio kompensacijas, kurių pakaktų sugadintam daiktui sugrąžinti į iki avarijos buvusią būklę arba įsigyti tokio paties amžiaus ir kokybės turtą, žadama išmokėti kaip įmanoma greičiau.
„Litesko" atstovų tikinimu, turėtų būti kompensuojama ir už sveikatai patirtą žalą. Tam būtina pateikti gydytojų išrašytus receptus, skirtus vaistams, kuriais buvo gydomos po avarijos šalčio sukeltos ligos, ir čekiai iš vaistinių.
DELFI primena, jog penktadienį popiet trūkus vamzdžiui, sutriko centralizuotas šilumos tiekimas didžiajai daliai Telšių. Nors miesto šilumos ūkį prižiūrinčios bendrovės „Litesko" specialistai avarijos pasekmes žadėjo likviduoti tą patį vakarą, net po kelių dienų šiluma buvo pasiekusi dar ne visus namus. Ketvirtadienį ryte visiškai nešildomi buvo likę 3 daugiaaukščiai ir vienas administracinis pastatas, 51 namas buvo šildomas tik iš dalies.
Kiekvieną dieną aiškėja vis rimtesni avarijos Telšiuose padariniai. Be šilumos likusiuose butuose pradėjo trūkinėti kanalizacijos vamzdžiai, dingti elektra, sproginėti radiatoriai, nuotekos užtvindė kambarius ir rūsius. Įjungus telšiškių įsigytus ar perduotus šildytuvus, butuose ima lydytis elektros laidai, įtampos neišlaiko elektros saugikliai. Bijodami sukelti gaisrą, žmonės šildosi prie dujinių viryklių.
Per neįprastus šalčius į Telšių medikus kreipiasi gerokai daugiau žmonių nei paprastai tokiu metų laiku. Ypač paūmėjo kvėpavimo takų ligos.
Vyriausybės dėmesio šąlantis miestas sulaukė tik pirmadienį, kai ministrų kabinetas nusprendė skirti 200 tūkst. litų šiluminės trasos avarijos padariniams likviduoti ir sudarė tarpžinybinę komisiją šio incidento sukeltoms problemoms tirti ir spręsti.
Žiniasklaidos teigimu, jau dabar aišku, kad į kai kurių telšiškių namus šiluma sugrįš dar labai negreitai. Mat specialistai tvirtina, jog avarijos pasekmės visiškai bus likviduotos tik po kelių mėnesių.
Šilumos ūkio tinklų nuomos sutartį su Telšių miesto savivaldybe "Litesko" pasirašė 2000 metais. Bendrovė skelbia mieste jau modernizavusi 30 proc. pasenusių šilumos trasų, renovavusi 300 šilumos punktų. Į šiuos darbus investuota daugiau nei 16 mln. litų.
J.Sacreste duomenimis, avarija įvyko nerenovuotoje trasoje. Tikslias avarijos aplinkybes turėtų nustatyti vyriausybinė komisija. Kaip pažymėjo R.Germanas, tai, kad po incidento nukentėjo itin daug gyvenamųjų namų ir gyventojai buvo priversti šalti, daugiausia nulėmė nepakankama pastatų izoliacija.