„Akivaizdu, kad fizinio barjero turėjimas pasienyje su Baltarusija jau pavėlavęs dalykas, nes Lukašenka yra neadekvatus diktatorius jau ne metus, ne dvejus ir ne trejus. Taip, kaip sprendžiame sienos su Rusija klausimą, sutvarkyta kur kas geriau“, – kalbėjo ji.
D. Šakalienė laidoje atkreipė dėmesį, kad koncertina nėra paprasta spygliuota viela.
„Ji sudaryta iš tam tikrų peiliukus primenančių aštrių skardos kablių, kurie palieka plėštines žaizdas ir kai naktį žmonės ropoja (matėme tokią video medžiagą, yra ir vaikų, senjorų, ir moterų), gali veidu, kaklu, rankomis užtaikyti ant šitų pjaunančių struktūrų“, – aiškino parlamentarė. Dėl to, jos teigimu, dar padidėtų krūvis ir sveikatos apsaugos specialistams.
„Būtų gerai, kad jos būtų kuo greičiau pakeltos į aukštą matomą vietą ir žmonės stovėdami kitoje tvoros pusėje galėtų kreptis į mūsų pasieniečius pagalbos“, – sakė ji.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šiuo metu tiesiant koncertiną orientuojamasi į jautriausias vietas, kur yra labiausiai nelegalių migrantų pamėgti keliai.
„Tam, kad tų kelių nereklamuotume, nereikia konkrečiai teikti informacijos, kas kur diegiama. Pagal planą judame į priekį ir tikiuosi, kad per 2–3 mėnesius bent jau koncertina bus ir pradėsime diegti tikrą fizinį barjerą“, – laidoje sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, netoliese galėtų ir įspėjamieji ženklai, be to kas 20 minučių per garsiakalbius galėtų būti pranešama, kad priartėta prie Europos Sąjungos sienos ir įvairiomis kalbomis įspėjama jos neperžengti.
Tačiau anot D. Šakalienės, sprendžiant nacionalinio saugumo iššūkius, svarbu nepamiršti žmogaus teisių standartų. Priešingu atveju, įsitikinusi D. Šakalienė, gali nukentėti pačios Lietuvos reputacija.
„Būtų gerai nesupainioti, kas yra nusikaltimą darantis asmuo, arba režimas, ir kas yra aukos arba situacijos įkaitai. Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas. Jį pateikti galima ir raštu, ir žodžiu, ir net ženklais parodyti. Tarptautinės konvencijos aiškiai numato, kad jei asmuo praneša, jog jam yra grėsmė, jam būtina bent jau inicijuoti prieglobsčio prašymo tyrimo procedūrą, įvertinti, ar tas prašymas pagrįstas. Fiziškai atstumti žmonių nuo sienos tikrai nebūtų galima, ypač šioje situacijoje, nes neina kalba apie kokią nors šimtatūkstantinę migraciją per mūsų sieną“, – sakė socialdemokratė.
Dėl nelegalių migrantų krizės antradienį rengiama ir neeilinė Seimo sesija. Pasak L. Kasčiūno, bus svarstomos svarbios pataisos, kurios padėtų atgrasyti nelegalius migrantus.
„Pirmiausia, kai nelegalūs migrantai sulaikomi ir apgyvendinami Lietuvoje, kad nereikėtų teismo sprendimo apriboti jų judėjimo laisvę tose vietose, kur jie apgyvendinami. Tokiu būdu mes, manau, išspręstume du klausimus. Pirma, aiškiai pasakytume, kad nebūsime tranzito kelias nuvyktį į Vakarų Europą. Čia labai svarbi žinia mūsų partneriams ir partneriai tą labai vertina. Antras svarbus aspektas – mes siunčiam žinutes nesirinkti šito kelio, nesirinkti Lietuvos“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
„Kai mes pagreitinsime procedūras, o įstatymų projektai numato ir tai, nes dabar yra piktnaudžiaujama pabėgėlių prašymais, galėsime aiškiai galvoti, kaip grąžinti migrantus, kurie negavo pabėgėlio statuso, namo. Viena vertus galima ieškoti savanoriško grįžimo galimybių, tam yra tarptautinių organizacijų resursai, kai nuperkamas bilietas ir duodama tam tikra pinigų suma jiems įsikurti grįžus, ir yra nacionaliniai instrumentai“, – laidoje „Delfi diena“ aiškino jis.
