„Profesinių sąjungų balsas kasmet vis labiau girdimas, jos auga ir stiprėja. Prie šakos kolektyvinės sutarties per penkerius metus prisijungė du kartus daugiau įstaigų, narių gretos ūgtelėjo tris kartus. Profesinėms sąjungoms stiprėjant, tvirtėja ir socialinis dialogas, darbuotojai geriau atstovaujami. Tai sukuria tvarų ir ilgalaikį bendradarbiavimą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Socialinių paslaugų įstaigų, kurioms taikoma Socialinių paslaugų šakos kolektyvinė sutartis, kasmet daugėja, atitinkamai didėja ir profesinių sąjungų narių skaičius. Pavyzdžiui, 2018 m. pasirašyta sutartis galiojo 35 įstaigoms ir 1 tūkst. profesinių sąjungų narių. Per penkerius metus įstaigų padaugėjo beveik dvigubai, o profesinių sąjungų narių – daugiau kaip tris kartus.

Šią kolektyvinę sutartį iš profesinių sąjungų pusės pasirašė Lietuvos socialinių įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija.

Šios profesinės sąjungos vienija apie 3,6 tūkst. darbuotojų 66-ose socialinių paslaugų įstaigose, jiems ir bus taikomos palankesnės darbo sąlygos.

Sutartis įsigalios 2023 m. sausio 1 d. ir galios ketverius metus su teise kasmet ją atnaujinti.

Didesni atlyginimai

KVALIFIKACIJA. Profesinių sąjungų nariams socialiniams darbuotojams, įgijusiems vyriausiojo socialinio darbuotojo (antrą) kvalifikacinę kategoriją, pareiginės algos pastovioji dalis bus didinama 25 procentais.

ATLYGINIMŲ KOEFICIENTAI. Darbuotojų, kuriems taikoma pasirašyta sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nuo 2023 m. sausio 1 d. bus didinamas 0,2 koeficientiniu dydžiu, netaikant įstatymu nustatytų maksimalių dydžių.

Didesnė minimali mėnesinė alga ir bazinis pareiginės algos dydis
Kitais metais bazinis pareiginės algos dydis, kuris dauginamas iš koeficiento, sieks 186 eurus, o minimalus mėnesinis atlyginimas didės nuo 730 iki 840 eurų.

Darbuotojų, priklausančių profesinėms sąjungoms, pareiginės algos pastovioji dalis iki šiol buvo didinama, kai didėdavo minimalieji pareiginės algos koeficientai arba kai šalyje ūgteldavo minimali mėnesinė alga. Kuomet didėja ir minimalieji pareiginės algos koeficientai, ir minimali mėnesinė alga, darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis buvo didinama pagal darbuotojui palankesnį variantą.
Sutarta ateityje derėtis, jei šalies ekonominė ir finansinė situacija gerėtų, kad, didėjant minimaliajai mėnesinei algai, tokiu pat dydžiu būtų didinama ir darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis, neviršijant įstatymu nustatytų maksimalių dydžių.

Savivaldybių administracijų ministerijai pateiktais duomenimis, vidutinis svertinis šalies biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2022 m. I ketvirtį siekė 1023 eurus, kai 2021 m. I ketvirtį sudarė 859 eurus „į rankas“ (per metus padidėjo beveik 20 proc.). 2020 m. I ketvirtį vidutis socialinių darbuotojų atlyginimas buvo 782 eurai „į rankas“.

Darbas ir poilsis

PAPILDOMAS POILSIO LAIKAS TĖVAMS. Darbuotojams, auginantiems 1 vaiką iki 12 metų, prie Darbo kodekse numatytos vienos papildomos poilsio dienos per tris mėnesius arba sutrumpinamo darbo laiko aštuoniomis valandomis per tris mėnesius, pagal pasirašytą sutartį bus suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Skirtos papildomos poilsio dienos nesumuojamos ir neperkeliamos į kitą laikotarpį.

PAPILDOMOS ATOSTOGOS. Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, priklausantys profesinėms sąjungoms, per metus galės pasinaudoti ne viena kaip buvo iki šiol, o dviem papildomomis apmokamomis kasmetinių atostogų dienomis, jeigu socialinių paslaugų įstaigoje išdirbo 10 metų ir daugiau. Jie šiomis dienomis galės pasinaudoti prie iki šiol turimų 2 papildomų apmokamų kasmetinių atostogų dienų, kurios priklauso socialinių paslaugų įstaigoje išdirbusiems bent 5 metus.

VIRŠVALANDŽIAI. Siekiant sudaryti sąlygas mažinti įtampą darbe ir gerinti psichologinę sveikatą, profesinėms sąjungoms priklausantys darbuotojai turi teisę į 1 valanda trumpesnį darbo laiką per savaitę.

Už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką. Darbo dienos trukmė švenčių dienų išvakarėse sutrumpinama papildomai 1 valanda, Už šį sutrumpintą darbo laiką taip pat mokama kaip už visą darbo laiką. Pasirašytoje sutartyje atsirado naujovė – jeigu nėra galimybės sutrumpinti darbo laiko, tuomet turės būti mokama kaip už viršvalandinį darbą.

Šiuo metu socialinių paslaugų srityje dirba daugiau kaip 14 tūkst. darbuotojų, įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose – dar apie 5 tūkst.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją