„Nuo šio ryto prasidės pergalingas Jėzaus žygis per Žemės kontinentus ir pasaulio istoriją. Jėzus kvies geros valios žmones priimti jį - nukryžiuotą ir prisikėlusį, kvies būti teisius, laimins taikdarius ir mylinčius, o jo draugais taps milijonai paprastų, tiesios širdies žmonių. Tačiau atsiras ir tokių, kurie rinksis ne meilę, o neapykantą, ne teisumą, o kreivus kelius. Tokiems žmonėms prisikėlęs Kristus ir šiandien drumsčia ramybę.

(...) Ir šiandien vieni, kaip Magdalena ar Jonas, ieško prisikėlusio Jėzaus artumos, o kiti planuoja, kaip užritinti kuo didesnį akmenį, kad Prisikėlusiojo šviesa nepasiektų vaikų, jaunimo ir šeimų.

Tuščias Jėzaus kapas kalba apie pergalę, kurios niekas negali sukliudyti. Visų erodų ir pilotų pergalės būna trumpalaikės. Ne taip seniai matėme tas trumpas pergales, kai bažnyčios būdavo paverčiamos sandėliais ir gamyklomis, o ant Kristaus Prisikėlimo šventovės bokšto lozungas skelbė šlovę prieš Dievą kovojusiai komunistų partijai. Kas šiandien apie ją kalbama?

Prisikėlęs Kristus kiekvieną iš mūsų, panašiai kaip apaštalą Joną, kviečia priimti jį tikėjimu ir meile. Pirmiausia - Jėzus kviečia priimti jį tikėjimu. Įtikėti Jėzų - tai Evangeliją pasirinkti savo gyvenimo keliu, savo asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime pradėti vadovautis ne besikeičiančiomis žmonių nuomonėmis, bet amžinojo Žodžio Tiesa, užrašyta Šventajame Rašte ir perduota mums Bažnyčios Tradicijos.

Kartais priimti Jėzų tikėjimu nebūna lengva. Apie tai kalba ir mūsų dienų tikrovė, kai išsilavinę žmonės tiki prietarais, o knygynai užversti ezoterine literatūra. Įtikėti Jėzų dažnai reikia drąsos ir pasiryžimo keisti moralinę netvarką savo asmeniniame gyvenime ir dvasiškai prisikelti naujam gyvenimui. Įtikėti Jėzų - tai ne paversti savo gyvenimą turgumi, kur viskas perkama ir parduodama, bet laikytis krikščioniškų principų net tuomet, kai tai brangiai kainuoja. Kai Bažnyčiai buvo sunku, vieni darė kompromisus su sąžine ir nuėjo tarnauti Lietuvos nedraugams, o kiti, tokie kaip Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė ar Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis, ėjo Sibiro ir Gulago keliais. Tik tokie pasirinkimai žmogaus gyvenimą padaro vertą pagarbos.

(...) Prisikėlusį Kristų reikia priimti pasiryžtant būti jo liudytojais, kad jis būtų žmonių pažįstamas ir mylimas. O kaip reikia Jėzaus liudytojų šiandienėje Lietuvoje! Kai dauguma mato tik užristą akmenį ir pasiduoda piktumui bei nevilčiai, reikia žmonių, kurie šviestų tikėjimu, džiaugsmu ir viltimi. Kai daugelis klaidžioja, beviltiškai ieškodami laimės ten, kur jos negalima rasti, reikia žmonių, panašių į tuos, kurie ankstų rytą bėgo prie Jėzaus kapo ir kuriuos prisikėlęs Kristus pakvietė nešti pasauliui Prisikėlimo žinios.

Sveikinu visus Kristaus Prisikėlimo šventės proga, dalijuosi su Jumis šventiniu džiaugsmu ir linkiu švęsti Velykas, anot apaštalo Pauliaus, ne su senu nuodėmės raugu, bet su tyros širdies ir tiesos duona“, - rašoma Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus sveikinime.