„Aš tikrai nemanau, kad tai tas pasirinkimas, kuris šiuo metu būtų reikalingas ministerijai“, - sako S. Skvernelis.

T. Žilinsko kandidatūrą, neoficialiais duomenimis, pateikė partijos „Tvarka ir teisingumas" lyderis Rolandas Paksas. Remiantis koalicijos sutartimi, vidaus reikalų ministro postas priklauso „Tvarkai ir teisingumui". T. Žilinsko kandidatūra minima drauge su Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus, ūkio viceministro Gedimino Onaičio, advokato Juozo Gaudučio ir vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus pavardėmis.

Tačiau kalbama, kad šios kandidatūros nori ne teisėsaugos tarnybų akiratyje atsidūręs R. Paksas, o Prezidentūra.

„Mano galva, tai buvo žmogus be iniciatyvos ir tai nėra pažangos žmogus“, - apie T. Žilinską sako S. Skvernelis.

Klausiamas, kaip T. Žilinskas tiko Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pareigoms, kurias pastaruoju metu ėjo, S. Skvernelis buvo atviras: „Kaip čia pasakius... Aš tikrai atėjęs į ministeriją nė vieno žmogaus neišvariau, išskyrus tuos, kurie įklimpę į korupcijos skandalus. Ir visiems buvo pasakyta: braukiam brūkšnį, būkit iniciatyvūs. Visiems šansą suteikiau, bet ne visi tuo šansu pasinaudojo“.

S. Skvernelis taip pat sako, kad būtent su šio asmens pavarde jis sieja reformų trikdžius policijos sistemoje: esą visuomet būdavo sakoma – pagalvokite, kam čia reikia. „O už tą sritį ministerijoje atsakingas Viešojo saugumo politikos departamentas, tarp jų už BPC veiklą, už mūsų tarnybų priežiūrą, visų iniciatyvų, susijusių su viešuoju saugumu, kontrolę ir vykdymą“, - teigia ministras.

Atsiųstas laiškas

Sutapimas ar ne, bet DELFI redakciją pasiekė panašus T. Žilinską apibūdinantis laiškas, kuriame pateikiami pagrindiniai T. Žilinsko biografijos faktai: labiau neigiami nei teigiami.

Jame teigiam, kad 2009 m. T. Žilinskas baigė darbą kaip teisėsaugos atašė nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, o pasibaigus kadencijai esą panoro tapti Viešojo saugumo policijos departamento direktoriumi, nors tas pareigas anuomet užėmė profesorius Alvydas Šakočius.

Laiške teigiama, kad tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis privertė policijos generalinį komisarą Policijos departamente įsteigti patarėjo etatą, mat R. Palaitis yra T. Žilinsko sūnaus krikštatėvis – taigi du vyrai tikrai palaiko draugiškus ryšius.

S. Skvernelis patvirtiną tokią informaciją: „Man atrodo, taip“.

Tačiau su DELFI kalbėjęsis anuometinis policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas kalba kiek kitaip: jo teigimu, prievartos nebuvo, patarėjo etatas įsteigtas dėl to, kad nebuvo, kur dėti iš Briuselio grįžusio žmogaus.

„Jokios prievartos nebuvo. Paprasčiausiai buvo rastas toks sprendimas, kad reikalingas specialistas būtų paliktas sistemoje. Tuo metu nebuvo tokio jam tinkamo patarėjo etato. Visko tiksliai nepamenu, bet atsimenu, kad iš Briuselio grįžusio žmogaus paleisti nebuvo tikslinga. Todėl buvo įsteigta patarėjo pareigybė, jis laikinai pabuvo ir po to užėmė tas pareigas, kurios buvo planuotos. Tai normalūs dalykai“, - sako V. Telyčėnas.

T. Žilinskas pagal planą turėjo užimti Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pareigas, kurias eina ir šiuo metu.

Tai buvo 2009 m., kai dėl krizės visa valstybės tarnyba buvo apkarpyta, darbo užmokestis sumažintas.

„Policininkai dėl sumažintų lėšų ėjo po tris dienas nemokamų atostogų, o jam privalėjo mokėti pilną algą“, - rašoma anoniminiame laiške.

Pats T. Žilinskas sako, kad jis iš tiesų grįžęs iš Briuselio užėmė patarėjo pareigas Policijos departamente, bet buvo sutarta, kad išeis nemokamų atostogų. Jis teigia taip ir padaręs.

„Tai grynas melas, kad aš esą dirbau, bet nevaikščiojau į darbą ir gaudavau atlyginimą. Aš buvau perkeltas, nes to reikalavo procedūros: ateinant į nestatutines pareigas turi grįžti į statutines. Mes su tuometiniu generaliniu komisaru sutarėme, kad aš išeisiu nemokamų atostogų, kas ir buvo padaryta – aš išėjau nemokamų atostogų ir negavau darbo užmokesčio“, - sako T. Žilinskas.

Skiriasi versijos

Toliau laiške teigiama, kad tuometinis vidaus reikalų ministras R. Palaitis privertė policijos generalinį komisarą įsteigti Policijos mokyklos viršininko pavaduotojo etatą, į kurią perkėlė buvusį Viešojo saugumo politikos departamento direktorių A. Šakočių. Rašoma, kad A. Šakočius į šią vietą nuėjo patyręs R. Palaičio spaudimą.

„Taip, taip. Buvo įsteigtas papildomas ne statutinio, o karjeros tarnautojo etatas Policijos mokykloje. Ir profesorius A. Šakočius „savo valia“ atsidūrė tose pareigose atlaisvindamas poziciją ministerijoje“, - teigia S. Skvernelis.

V. Telyčėnas patvirtina įsteigęs papildomą etatą Policijos mokykloje. „Niekas nieko nevertė. Kiek pamenu, A. Šakočius buvo paskirtas į tas pareigas, nes jis specializavosi šioje temoje, tai yra mokymo. Viskas tiesiog taip sutapo“, - sako pašnekovas.

Klausiamas, ar jam susidarė įspūdis, kad T. Žilinskui kuriamos kokios nors išskirtinės sąlygos, V. Telyčėnas buvo konkretus: „Nesusidarė“.

Dar vienas aspektas – T. Žilinskas į Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus kėdę atsisėdo be konkurso. Tai patvirtina visi pašnekovai: S. Skvernelis ir pats T. Žilinskas – tik jų aiškinimai skirtingi.

„Be jokio konkurso, iškart iš policijos generalinio komisaro patarėjo ne konkurso būdu buvo perkeltas į šitas pareigas“, - sako S. Skvernelis.

Jis patvirtina, kad pareigybės aprašyme buvo išbrauktas reikalavimas turėti teisininko išsilavinimą, kuris iki tol buvo būtinas. „Kiek aš žinau, taip ir buvo, bet negaliu patvirtinti 100 proc., nes tuo metu nedirbau, bet perkėlimas be konkurso – faktas“, - sako S. Skvernelis.

T. Žilinskui priekaištaujama, kad jis buvo įtrauktas į kadrų rezervą ir taip išsaugojo policijos pareigūno statusą bei privilegijas, nors ėjo civilio pareigas.

„Šiaip šitas dalykas pakankamai dažnas, bet tas dažnumas susijęs su tokiomis aplinkybėmis, kai statutinėje tarnyboje tarnaujantis pareigūnas neišvengiamai reikalingas karjeros tarnybai. Tokia galimybė yra, ji naudojama ir šiandien“, - sako S. Skvernelis.

Pats T. Žilinskas sako, kad A. Šakočiaus iš pareigų Vidaus reikalų ministerijoje neišstūmė. „Nieko aš nestūmiau. Baigėsi mano kadencija Briuselyje, tuometinis ministras manęs paklausė, ar aš sutikčiau eiti Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pareigas, aš sutikau ir nežinau absoliučiai, kas ir kaip buvo daroma. Nei mane tas domino, nei aš domėjausi“, - sako T. Žilinskas.

Jis patvirtina, kad į pareigas ministerijoje buvo perkeltas be konkurso, nes jis esą nebuvo reikalingas: T. Žilinskas buvo statutinis tarnautojas, todėl esą galėjo būti perkeltas pagal Vidaus tarnybos statutą.

„Perkeliant į nestatutines pareigas ir paliekant Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve – toks buvo mano statusas – konkurso jokio nereikėjo“, - sako T. Žilinskas.

Atkirto S. Skverneliui kaip reikiant

Dar daugiau – T. Žilinskas atsikerta, sakydamas, kad gali pagrįsti, jog kaip tik dabartinis ministras S. Skvernelis pažeidžiant procedūras Viešojo saugumo politikos departamente paskyrė jo pavaduotoją.

„Reikėtų pasidomėti, kaip dabartinis ministras S. Skvernelis paskyrė pavaduotoją į mano departamentą: ar buvo taisomas pareigybės aprašymas, ar jinai išlaikė konkursą ir ypač vadovavimo gebėjimų prieš ateidama į ministeriją praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Tą aš galiu įrodyti, kad pareigybė buvo pataisyta, sumažinta specialiai kategorija, kad ji būtų paimta iš Seimo, pataisytas išsilavinimas, išbrauktas reikalavimas dėl stažo, dėl darbo patirties ir taip toliau“, - sako pašnekovas.