– Seimo posėdyje bus paskelbta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir socialdemokratų deklaracija dėl frakcijų koalicijos. Dokumentą pasirašė frakcijų seniūnai po to, kai socialdemokratų partijos taryba priėmė sprendimą trauktis iš valdančiosios daugumos. Prezidentė socialdemokratų elgesį pavadino ne politiniu, o sandorio arba sandėrio elgesiu. Ką jūs manote?
– Manau, kad tai Seimų narių politinis žingsnis. Jie jaučia atsakomybę už stabilumą valstybėje, pokyčių vykdymą, galiausiai – už bendros vyriausybės programą, kuri buvo patvirtinta, įgyvendinimą.
Gaila, kad taip įvyko, tai yra skirtis tarp partijos ir frakcijos. Tačiau šiuo atveju frakcijos nariai elgiasi valstybiškai. Manau, kad kalbant apie daugumos formavimą ir pasinaudojant ta galimybe, kurią numato įstatymai, Konstitucija ir Seimo statutas, numatyta bendra deklaracija dėl bendros veiklos tarp frakcijų. Tai bus padaryta.
– Ir politologai, ir politikai jau svarsto apie galimą vyriausybės veiklos pabaigą ir pirmalaikius Seimo rinkimus. Kokius iššūkius dabar matote vyriausybėje? Kiek ji darbinga ir kiek situaciją gelbsti frakcijų koalicija?
– Kai kurie politologai ir apžvalgininkai šios vyriausybės pabaigą matė nuo to momento, kai ji dar nepradėjo veikti. Tai nepatogi vyriausybė, bet turiu jus nuraminti. Vyriausybė yra darbinga ir beveik viskas, kas buvo numatyta pavasario sesijoje, buvo įgyvendinta. Dabar mes turime susitelkti rudens sesijos darbams.
Šiandien nematau prielaidų, kad Seime būtų kitaip. Jei būtų kitaip, Vyriausybę reikėtų peržiūrėti, būtų negalima priimti sprendimų ir ieškoti kitų paramos užsitikrinimo būdų. Šiandien mes turime daugumą, siekiame platesnio palaikymo kalbant apie visas Seimo frakcijas. Dėl to manau, kad rudens sesija turi būti darbinga ir sprendimai, siūlomi ir jau priimti vyriausybės (tokie kaip, paprastai įvardijant, – daugiau pinigų kiekvienam šalies gyventojui), yra ir turės būti įgyvendinti.
– Minėjote, kad gali būti ir pasirašomos paramos vyriausybei sutartys su Lenkų rinkimų akcijos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijomis. Ar jau vyksta konsultacijos?
– Prieš rudens sesiją kalbėjome, kokios būtų galimybės. Su „Tvarka ir teisingumu“ tai nepavyko, nes jie vykdė pokyčius savo frakcijos vadovybėje, turi naują seniūną Bartkevičių. Artimiausiu metu su juo susitiksime, jis ateis į frakciją pasikalbėti ir pažiūrėti, kur gali būti sąlyčio taškai su Seimo nariais, dirbančiais šioje frakcijoje.
Taip pat kalbėjomės su Lenkų rinkimų akcija. Pritariu tam, ką pasakė frakcijos seniūnė, – kad žodis kartais svarbiau nei rašytinis susitarimas. Taigi ir ieškosime bendro sutarimo ten, kur sutampa mūsų pozicijos – tiek frakcijos kolegų, tiek mūsų. Manau, kad diskusijų metu mes tikrai galėsime priimti bendrus sprendimus. Galiu pasakyti, kad man nesvarbu, ar siūlomi geri sprendimai bus vienos, ar kitos frakcijos. Jei tai racionalu, turėtume tuos sprendimus priimti.
– Teisingumo ministrė Milda Vainiutė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lieka dirbti vyriausybėje, bet ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius traukiasi ir sako jau įteikęs atsistatydinimo pareiškimą. Tačiau regis, kad visgi jis gali dirbti toliau?
– Visi trys ministrai turi galimybes darbuotis toliau. Tą sprendimą pavyko priimti L. Linkevičiui ir M. Vainiutei, bet M. Sinkevičius pakluso partijos tarybos sprendimui ir įteikė atsistatydinimo pareiškimą.
Tačiau aš tam turiu penkias darbo dienas. Su M. Sinkevičiumi tikrai kalbėjausi. Manau, kad tie darbai, kurie buvo atlikti, tokie kaip bendradarbiavimas su verslu, ekonomikos didinimas, eksporto rinkų paieška ir pan., tikrai parodė gerą proveržį.
Bendruomenė pasitiki šiuo ministru ir nematau priežasčių, dėl kurių jis pačioje savo veiklos pradžioje baigtų darbus ir neįgyvendintų nei vyriausybės programos, nei savo sprendimų, kurie reikalingi šaliai. Žinoma, jei ministro sprendimas bus nekintantis ir galutinis, per prievartą jo neišlaikysiu. Tačiau aš linkęs pareiškimo netenkinti.