„Prioritetai yra sudėlioti būsimos programos projekte, pagrindinis dalykas – socialiniai reikalai, socialinės atskirties mažinimas, kad ekonomikos augimą pajustų kuo daugiau šalies gyventojų. Kad jie pajaustų, jog gyvena valstybėje augančios ekonomikos sąlygomis ir toje valstybėje jiems gera gyventi, kad jie nesidairytų į užsienį, į užsienio šalyse esančias darbo rinkas“, – po koalicinės sutarties pasirašymo Seime sakė S.Skvernelis.
Kitas svarbus siekis, pasak S.Skvernelio, yra susigrąžinti didžiąją dalį emigrantų, kurie išvyko ieškoti geresnio gyvenimo užsienyje, taip pat struktūriniai pokyčiai švietimo, sveikatos bei socialinės apsaugos sistemose.
„Labai svarbu daryti struktūrinius pokyčius mūsų švietime, sveikatos apsaugoje, socialinėje apsaugoje, tai taip pat pradėti spręsti įvardintas problemas, o viena didžiausių yra mūsų demografinė situacija. Norėtųsi, kad būtų sąlygos šeimoms auginti vaikus, turėti stabilų socialinį pamatą po kojomis, kad mūsų valstybėje žmonės jaustųsi laimingi“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Kalbėdamas apie būsimą Vyriausybę jis sakė norintis, kad „ji būtų ryžtingesnė, veržlesnė, modernesnė, sąžiningesnė, skaidresnė“. „Norėčiau, kad ji turėtų aiškią viziją, ją sugebėtų perduoti žmonėms, rastų dialogą su įvairiomis socialinėmis grupėmis, ir sugebėtų ją įgyvendinti“, – kalbėjo būsimasis premjeras.
Klausiamas, kada paaiškės Ministrų kabineto sudėtis, S.Skvernelis sakė netrukus jau pradėsiantis pokalbius su kandidatais: „Kai Seimas susirinks į pirmą posėdį, bus išrinkta Seimo vadovybė, tada prasidės procedūros galimo ministro pirmininko skyrimo, ir tada pradėsiu pokalbius su galimais kandidatais“.
Kalbėdamas apie santykius su Prezidentūra kandidatas į premjerus sakė tikintis, kad jie bus konstruktyvūs, o ankstesnius nesutarimus su Dalia Grybauskaite sakė buvus epizodinius. Prezidentė kritikavo tuomet vidaus reikalų ministro pareigas ėjusį S.Skvernelį po incidento praėjusių metų rudenį, kai Vilniuje įtariamasis pagrobė policijos pareigūnų automatą ir jo ieškojo didžiulės pajėgos.
Šalies vadovė situaciją tuomet pavadino apgailėtina, S.Skvernelis pareiškė atsistatydinantis, bet po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi šiam išsakius paramą liko pareigose.
„Aš įsivaizduoju labai konstruktyvų, geranorišką dialogą, aš tikrai girdėsiu prezidentę, tikrai kalbėsimes argumentų kalba, tikrai esu suinteresuotas, kad santykis tarp Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros būtų dalykiškas, tai, kas buvo, buvo atskiri epizodai, susiję su atskirais įvykiais“, – klausiamas, kaip po buvusiu nesklandumų įsivaizduoja santykius su prezidente, atsakė S.Skvernelis.
LVŽS bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai trečiadienį Seime pasirašė valdančiosios koalicijos sutartį. Koalicijos sutartyje nurodoma, kad partijos suderino programines nuostatas, kurių pagrindu bus formuojama Vyriausybės programa.
Pasak LVŽS vadovo Ramūno Karbauskio, svarbiausiais šios koalicijos darbais įvardijamas emigracijos stabdymas, demografinių problemų sprendimas, socialinės atskirties mažinimas, ypatingas dėmesys bus skiriamas švietimui.
„Emigracijos stabdymas, demografinės problemos sprendimas, socialinės atskirties mažinimas, ypatingas dėmesys, prioritetas švietimui. Šnekant apie sprendimus jų yra labai daug, programa labai plati, svarbiausia, kad ji būtų įgyvendinta“, – po koalicijos sutarties pasirašymo sakė R.Karbauskis.
Kadenciją baigiantis premjeras, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad taip pat bus tęsiami su energetikos sistemos reforma susiję projektai.
„Tai dujotiekio jungčių įsiliejimas į Rytų ir Vidurio Europos tinklus, vadinamasis GIPL projektas, elektros energijos sinchronizacijos studija ir galimybės pradėti šitą projektą įgyvendinti, kiti svarbūs klausimai, kurie susiję su energetika, kaip termofikacinių elektrinių statyba tiek Vilniaus, tiek Kauno mieste“, – sakė A.Butkevičius.
Sutartyje dėl koalicijos įrašyta, kad premjero ir Seimo pirmininko kandidatūras teiks LVŽS, o postai Seime ir Vyriausybėje bus paskirstyti atsižvelgiant į iškovotų mandatų parlamente skaičių.
Sutartyje nenurodyta, kokiai ministerijai kuri partija vadovaus.
Per derybas sutarta, kad „valstiečiai“ teiks kandidatus į 11 ministerijų vadovus, socialdemokratai – į trijų. Pastariesiems teko Teisingumo, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijos.
Taip pat koalicijos sutartyje numatoma, kad partneriai dėl vertybinių klausimų apsispręs savarankiškai. Tokiais atvejais jie Seime galės ieškoti kitų sąjungininkų ir tai nebus koalicijos sutarties pažeidimas.
Pagal sutartį, bus sudaryta konsultacinė taryba, koordinuosianti įvairių klausimų sprendimą. Į ją bus deleguojama po keturis LVŽS ir LSDP atstovus.
Per spalį vykusius Seimo rinkimus „valstiečiai“ iškovojo 56 parlamentarų mandatus, socialdemokratai – 17.