Paklaustas apie programoje nurodytas kovos su alkoholizmu priemones (akcizo didinimą, monopolio įvedimą), S. Skvernelis užsiminė ir apie daugiau apribojimų. Pavyzdžiui, nulinę alkoholio vartojimo toleranciją vairuotojams.
„Jei pažiūrėtume į perspektyvą, tai būtų antras bandymas tai padaryti. Dar būnant Vidaus reikalų ministru tokių minčių buvo, manau, reikės prie to grįžti. Programinis tikslas yra labai geras, nes praktika parodė, kad tai pasiteisino, tačiau turime vertinti ir technines, ir procedūrines galimybes. Vyksta ne vienas teisminis procesas, kur kvestionuojama alkotesterių parodymais. Pats siekis yra teisingas, bet turime surasti galimybių Tačiau absoliutaus nulio negalima, matyt, fiksuoti“, – pripažino jis.
Šiuo metu transporto priemones vairuojantys ir daugiau nei 2 metus patirties turintys asmenys gali „įpūsti“ 0,4 promilės. Tačiau S. Skvernelis svarsto, gal ši riba galėtų būti perpus mažesnė.
Pasidomėjus piktnaudžiaujančių alkoholiu gydymu – tai taip pat numatyta LVŽS programoje, S. Skvernelis pažėrė naujovių. Piktnaudžiaujantiems alkoholiu vairuotojams bus sudaryta galimybė lankyti specialius kursus, dėl ko jie galės greičiau atgauti vairuotojo pažymėjimą.
„Yra vienas modelių, kuris susijęs su pozityviuoju skatinimu. Asmeniui, kuris pažeidė taisykles, atimama teisė vairuoti, pripažįstama, kad tai liga. Tokie žmonės dalyvauja gydyme. Tai ne baudimo, o pozityvioji skatinimo pusė“, – pabrėžė jis.
Kaip problemą jis įvardijo ir rūkymą balkonuose, tačiau spręsti to, aiškino pašnekovas, tik draudimais nereikėtų. Vis dėlto jis numatęs, kad pokyčių rūkantieji neišvengs.
„Šiandien mes manome, kad nėra priimtina situacija, kad pačioje matomiausioje vietoje (parduotuvių kasose, virš galvų) yra siūlomos cigaretės. Tai yra brukamoji reklama. Tas, kuris rūko, turėtų prašyti, nematyti tokioje vietoje pozicionuojamos prekės“, – įsitikinęs S. Skvernelis.
Rūkyti, sutiko jis, gali būti imta drausti lauko kavinėse. Tiksliau, rūkantiesiems esą turėtų būti išskirtos specialios vietos tai daryti.
„Tačiau kiekvienas draudimas turi būti pamatuojamas“ – sutiko jis.
Siunčia žinią emigrantams
Trečiadienį pasirašant koalicijos sutartį S. Skvernelis sakė, kad 2 pagrindinės problemos Lietuvoje – emigracija ir socialinė atskirtis. Paprašytas įvardyti, kaip tai išspręsti bus siekiama, politikas prabilo apie Darbo kodekso atidėjimą, pokyčius mokestinėje struktūroje.
„Labai svarbi problema ir ta, kad žmogus dažnai jaučiasi svetimas savo šalyje, kai susiduria su problemomis, valdžios požiūriu, jis pasirenka kitą gyvenimo vietą. Mes norime padėti suprasti, kad jie yra savo valstybės šeimininkai, kad čia vyksta reali kova su korupcija, kyšininkavimu viešajame sektoriuje. Svarbu sudaryti sąlygas ir jaunoms šeimoms. Reikia kalbėti, jei nori pasinerti į darbo rinką, ar turi, kur palikti vaikus, ar jie turi lygias galimybes“, – svarstė jis pabrėždamas, kad štai senjorams pastaruoju metu buvo teikiamas didelis dėmesys.
S. Skvernelis aiškino pasisakantis ir už dvigubą pilietybę. Tačiau, pabrėžė, be gyventojų referendumo šios nuostatos pakeisti neįmanoma.
„Mes kalbame ir apie pirmojo būsto įsigijimo palengvinimo galimybę – dengti tam tikrą palūkanų dalį. Jei pajamų nepakanka paskolą mokėti, per tam tikras mokestines lengvatas galėtume skatinti tam tikrą dalį sugrąžinti“, – teigia S. Skvernelis.
Kaip elgtųsi ištikus krizei
Paprašius S. Skvernelio įsivaizduoti, kaip jis, būdamas premjeru, elgtųsi ištikus finansinei krizei, politikas aiškino, kad tam reikėtų ruoštis iš anksto.
„Pirma, turime įvertini praėjusios ekonominės krizės priežastis. Yra prielaidos, kad tai buvo susiję su neatsakingu viešosios struktūros valdymu ir bankų elgesiu. Tačiau iki galo ištirta nėra. Antra, mes nekaupėme tada, krizės atveju reikia kaupti tam tikrą fondą, iš kurio būtų galima amortizuoti patiriamus spaudimus. Tą mūsų broliai estai padarė. Trečia, mes turime turėti efektyviai ir racionaliai veikiantį viešąjį sektorių“, – dėstė jis.
Politikas aiškino, kad blogai buvo tai, kad per praėjusią krizę atlikti veiksmai nebuvo ir tinkamai iškomunikuoti.
„Tai buvo padaryta per naktį ar kelias naktis. Greitas darbas, nors gal ir buvo reikalingas, paliko padarinių“, – sakė S. Skvernelis, aiškindamas, kad kai kurie „nukarpyti“ aspektai iki šiol nebuvo kompensuoti.
Apie kompensacijas perkeliamų ministerijų darbuotojams nekalba
Kalbėdamas apie ministerijų pertvarkymą (planus dvi jų perkelti į Kauną) S. Skvernelis aiškino, kad dėl to bus apsispręsta per pirmąjį pusmetį. Jis taip pat užsiminė, kad reikėtų mažinti ministerijoms pavaldžių institucijų skaičių.
Tačiau politikas aiškino, kad jokių kompensacijų darbuotojams dėl persikėlimo nenumatoma. Iki šiol Vilniuje dirbę ir tęsti veiklą Kaune norintys asmenys turės į kitą miestą važinėti savo lėšomis arba darbo vietą palikti.
„Ekonominė nauda pasireikš kitais metais“, – dėstė jis, turėdamas omenyje, kad pirmaisiais metais galbūt reikės išmokėti ir išmokas dėl atleidimo ar nepanaudotų atostogų.