„Iš esmės, jei pažiūrėtume atgal, kas buvo, tai daugelis institucijų, ministerijų, savo rutininę veiklą tiesiog bandė pritraukti prie šimtmečio minėjimo. Jeigu pažiūrėtume įvertinę tai, kad papildomo finansavimo nebuvo skirta, tai daroma asignavimų valdytojų sąskaita, praktiškai visos priemonės buvo orientuotos į infrastruktūrą ir paminklų statymą. Gavosi, lyg tai būtų institucijų suplanuotų veiksmų šventė be visuomenės įtraukimo“, – sakė S. Skvernelis interviu LRT radijui.
Pasak Premjero, reikia tai pakeisti, kad šimtmečio minėjimas būtų visos visuomenės šventė, nebūtų apsiribota formaliais renginiais – kaip, pavyzdžiui, įvairios labai siauros konferencijos.
„Norisi, kad būtų kuo didesnis įtraukimas, įsilietų visuomenė į bendrą šventės koncepciją, mes pasitelkėme ir profesionalius ekspertus, vadinamuosius šimtmečio patarėjus, kad pabandytume sukoncentruoti tuos veiksmus. Paminėjimas numatytas ne tik metų pradžioje, bet jis apims visus metus“, – sakė S. Skvernelis.
LRT radijo duomenimis, šią savaitę Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisija planuoja patvirtinti pakoreguotą minėjimo planą.