„Jeigu prielaida, kad tai buvo padaryta, vienareikšmiškai sakau, reikalingas tyrimas, nes, sakau, galbūt buvo įvairiausių spaudimų daroma“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Premjeras teigė, kad dėl spaudimo komisijai gali būti atliekamas ir parlamentinis tyrimas.
Pasak jo, negalima atmesti, jog komisijai darytas kitų suinteresuotų pusių spaudimas, dėl to vartotojai galėjo permokėti už paslaugas.
„Tai pakankamai rimtas pareiškimas padarytas. Tai yra nepriklausoma institucija, nepriklausomas kainų reguliuotojas. Tuo metu, matyt, kai buvo patogu, kai buvo norima tą postą išsaugoti, kas gali paneigti, kad toks spaudimas buvo ne vienas, tai apie kokį nepriklausomą reguliuotoją mes galime kalbėti. Galbūt kas nors paspaudė, ir kainas visiškai kitokias nustatyti ir mūsų vartotojai permokėjo“, – teigė S. Skvernelis.
Ministro pirmininko nuomone, D. Korsakaitė iš karto turėjo pranešti apie komisijai daromą spaudimą, o ne apie tai liudyti praėjus jau kuriam laikui. Anot jo, toks elgesys neturi „nieko bendro su tiesa“ ir rodo, kad D. Korsakaitė pasirinko ginti ne komisijos, ne Lietuvos interesus, o „Veolia“.
„Jeigu esi nepriklausomos institucijos vadovas ir tau daro politikai spaudimą, tu turi iš karto reaguoti, pasitelkti ir visuomenę, ir galiausiai kiti sprendimo būdai yra. Dabar kai praeina tam tikras laikas, mes apie tai nieko nežinome, kas vyko, dėl ko vyko, kokia pozicija, jeigu tie spaudimai buvo patiriami ir nebuvo jokios reakcijos į tai. Tai gal ir kita pusė kokius nors spaudimus darė ir ne viena pusė darė įvairiomis formomis. Tai apie tai reikia informuoti“, – tikino premjeras.
„Dabar tai man panašu į tai, kad ši ponia pasirinko atstovauti ne savo institucijos, ne valstybės, o kitą pusę. Ir, mano galva, tai su tiesa neturi nieko bendro“, – pridūrė jis.
Naujienų portalas 15min.lt pirmadienį pranešė, jog D. Korsakaitė Vašingtono arbitražui liudijo, kad prezidentė darė spaudimą dėl „Vilniaus energijos“ šildymo tarifų, bei kartu su premjero tarnyba darė politinį spaudimą, siekiant nacionalizuoti „Vilniaus energijos“ sutaupytas lėšas.
D.Korsakaitė savo liudijime taip pat teigia bijojusi, kad prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) prieš ją gali pradėti politiškai motyvuotą tyrimą. D.Korsakaitė teigė, kad „Veolia“ grupės įmonėms Lietuvos teisėsaugos institucijos pateikė kaltinimus, nors VKEKK ekspertai paskelbė ataskaitą, kuri nepatvirtino teiktų kaltinimų, rašė portalas.
Prezidentės spaudos tarnyba nekomentuoja D. Korsakaitės liudijimų.
Didžiausia pasaulyje vandens tiekimo įmonė „Veolia“ teigia, kad jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 120 mln. eurų žalos atlyginimo. Lietuvos centrinės valdžios, Vilniaus savivaldybės ir teisėsaugos pareigūnai kaltina „Veolios“ atstovus neteisėtai manipuliavus energijos kainomis ir paskelbė apie 200 mln. eurų pretenziją koncernui.
Buvusiems „Vilniaus energijos“ vadovams FNTT taip pat iškėlė baudžiamąją bylą. Teisėsauga teigia, kad neteisėtai manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis „Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ bei šilumos vartotojams padaryta beveik 3 mln. eurų žala. „Vilniaus energija“ teigia, kad teismo procesas grindžiamas klaidingais duomenimis ir prasimanymais.