Tuo metu premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas atkreipė dėmesį, kad visiems premjerams nebuvo lengva užduotis išlaikyti populiarumą.
„Galime pasižiūrėti į buvusius Vyriausybių vadovus, ir paskutinių rinkimų metu iš buvusių premjerų mažai kam vienmandatėse laimėti pavyko. Aišku, kai kurie premjerai pasirinko sudėtingas vienmandates, bet turbūt tendencija yra labai aiški, kai ateini į valdžią, sprendimus reikia priiminėti ne visą laiką populiarius, atsiranda tam tikri ribojimai, na o žmonės laukia pakankamai greitų ir lengvų sprendimų“, - sakė S. Malinauskas ketvirtadienį per diskusiją „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Vyriausybės vadovo patarėjas situacijai dėl nuotaikų visuomenėje paaiškinti pasirinko šeimos analogiją.
„Čia – kaip šeima, kur vaikai iš tėčio laukia saldainių, bet kai tėtis ateina ir sako: palaukite, pasirūpinkime pirmiausia, kaip užsidirbti pinigų saldainiams, ir galbūt ne nuo saldainių pradėkime, o nuo batų vaikams. Vaikai pradeda galvoti, kad galbūt yra ne taip gerai, kaip mes tikėjomės“, - sakė S. Malinauskas.
Reitingus lygino su oru
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius nebuvo toks optimistiškas ir pajuokavo susiedamas situaciją su žvarbiu ir lietingu oru Vilniuje.
„Norėjau pasiūlyti kalbėti apie šios dienos orą, kuris atrodo turi optimistiškesnių perspektyvų negu premjero reitingai, kurie sminga žemyn. Jeigu (sociologas – DELFI) Vladas Gaidys siūlo brėžti liniją, tai maždaug ties prezidento rinkimais tie reitingai jau turėtų būti visi neigiami. Dabar vienas dalykas dar stebina, kad dar pakankamai daug teigiamų reitingų yra likę, nors neigiami reitingai auga dramatiškai“, - kalbėjo V. Valentinavičius.
Politologas lygindamas trijų paskutinių Vyriausybių vadovų reitingus atkreipė dėmesį, kad konservatorius Andrius Kubiliusniekada nebuvo populiarus - nei prieš, nei per, nei po rinkimų. „Jo žmonės tiesiog nemėgsta“, - sakė V. Valentinavičius, kuris yra dirbęs A. Kubiliaus komandoje.
O štai socialdemokratas Algirdas Butkevičius, pasak politologo, trejus su puse metų buvo populiarus, kad ir ką jis bedarytų
„Žmonės vertina ne pagal „myli – nemyli“, bet pagal tai, ką realiai daro. A. Kubilius buvo priverstas veržti diržus ir gelbėti šalį iš ekonominės krizės. Jis tą padarė savo populiarumo, kurio niekada nebuvo, kaina. Jis netapo populiaresniu būdamas premjeru. Butkevičius 3,5 metų tiesiog nieko nedarė, ir jam pasisekė, kad ekonomika stabilizavosi ir augo, senos Vyriausybės įdirbiu galima buvo nuimti grietinėlę“, - sakė V. Valentinavičius.
Pasak politologo, A. Butkevičiaus nemalonumai prasidėjo dėl Vijūnėlės dvaro skandalo ir Darbo kodekso.
„'Vijūnėlė parodė dvarponišką tos Vyriausybės stilių, kad tai yra ponai, kuriems žmonės visiškai nerūpi, o rūpi savo dvarai. Darbo kodeksas yra antras dalykas“, - sakė V. Valentinavičius.
Jo nuomone, S. Skvernelio reitingai krenta dėl vykdomos politikos - „pagrindinio „valstiečių – žaliųjų“ rinkiminio pažado – atsigręžti į žmones laužymo“.
„S. Skvernelis, vykdydamas „valstiečių – žaliųjų“ ir Ramūno Karbauskio politiką, jis yra, grubiai tariant - R. Karbauskio statytinis, tad teoriškai turėtų vykdyti į žmones atsigręžiančią politiką, praktiškai jis vykdo kaip tik priešingą politiką“, - sakė V. Valentinavičius.
Politologas savo poziciją grindė pavyzdžiu dėl Darbo kodekso, kuris, pasak jo, buvo priimtas tik su kosmetiniais pakeitimais.
„Tokiu būdu S. Skvernelis tęsia tą politiką, kurią paskutinius pusę metų darė A. Butkevičius. Kas yra Darbo kodeksas, vienas iš pagrindinių didžiojo verslo lobistų Valdas Sutkus labai aiškiai pasakė: taigi Darbo kodeksas parengtas moksliškai, mes paėmėme „Doing business“ rodiklius ir Darbo kodeksą surikiavome taip, kad jis būtų geresnis. Jis nesiremia kažkokiu dokumentu, kuris vadinasi „doing welfare“, reiškia - daryti gerovę žmonėms, bet daryti gerovę verslui“, - kalbėjo V. Valentinavičius.
Politikos apžvalgininko vertinimu, didieji S. Skvernelio politikos momentai, susiję su Darbo kodeksu, mokesčių politika yra orientuoti į verslą.
„Užtai žmonės jį baudžia, ir manau, kad teisingai daro“, - sakė V. Valentinavičius.
Nelaiko R. Karbauskio statytiniu
Politikos apžvalgininkas Tomas Dapkus nesutiko, kad S. Skvernelis yra R. Karbauskio statytinis.
„Dabar po visų tų skandalų, kurie vyksta su ponu Karbauskiu, jo melodramomis su Greta Kildišiene ir kitais, klausimas, kas turi didesnę įtaką frakcijoje, Seime ir politikoje, ar ponas Karbauskis, ar ponas Skvernelis“, - sakė T. Dapkus.
Pasak politikos apžvalgininko, R. Karbauskis „ yra tiesiog per daug užimtas įvairiais skandalais, kad valstybės reikalais rūpintųsi“.
„Kartais kažką pakomentuoja ir tiek. Jeigu sutinka pakomentuoti, nes jį rasti yra labai sudėtinga“, - atkreipė dėmesį T. Dapkus.
Tačiau politikos apžvalgininkas pažymėjo, kad ši Vyriausybė padarė svarbių darbų: Lietuvos geležinkelių, Registrų centro pertvarka, urėdijų, farmacijos reformos.
„Kitą vertus, žinoma, kad dalis Vyriausybės narių, ministrų nepasiūlo ypatingų reformų. Akivaizdu, kad premjerui reikia sustiprinti savo komandą ir Vyriausybės tarpe“, - sakė T. Dapkus.
Dalis dalykų, pasak politikos apžvalgininko, nesikeičia nepriklausomai nuo to, kas yra premjero poste.
„Finansų ministerija ji niekada nėra pertvarkoma. Ten yra susiformavę klanai, kurie ir teikia visokius tokius pasiūlymus, ir turi savo ryšius su asociacijomis, su verslo grupėmis, advokatų kontoromis, ir tvarkosi kaip nori“, - sakė T. Dapkus.
Premjero reitingas krenta
Premjero S. Skvernelio vertinimas visuomenėje yra blogiausias nuo 2015 metų pabaigos. Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ liepos 7-17 dienomis atlikta apklausa, pirmą kartą nuo 2015 metų lapkričio, kai buvo pradėti matuoti S. Skvernelio reitingai, dabartinis Ministras Pirmininkas turi daugiau gyventojų nepalankių vertinimų – 45 proc., nei palankių – 44 proc.
Palankiausiai S. Skvernelį gyventojai vertino 2016 metų lapkritį, kai po Seimo rinkimų jis tapo Premjeru, tada 74 proc. jį vertino palankiai, o 17 proc. - nepalankiai. Pablogėjo ir kitų politinių ir visuomenės nuomonės lyderių vertinimai.