Visi išgirdo, kad valstiečiai žalieji jos pasitikėjimo kreditą išnaudojo, išskyrus juos pačius. Ramūnas Karbauskis pakomentavo, kad prezidentė visiškai taip pat, kaip ir jie, supranta, ką reikia padaryti. Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė nemanąs, kad tai buvo kritika vyriausybei.
O jau kyla klausimas, kaip toli ta kritika eis, nes juk dauguma ministrų vyriausybėje atsirado tik po prezidentės palaiminimo. Premjeras to niekada neslėpė. Išeitų, reikia dorotis su savo pačios pasirinkimu? Šįkart Dalia Grybauskaitė beveik nieko nekalbėjo apie užsienio politiką, o juk įvyko daugybė reikšmingų dalykų – Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu, Brexit’as... Kokia bus Lietuvos kryptis?
Na, bet užsienio reikalų ministras, kitaip nei premjeras ir jo ministrai, regis, išgirdo, ką norėjo pasakyti šalies vadovė, padarydama išvadą, kad permainoms vykdyti nepakanka vien jėgos ir drąsos, reikia dar politinės valios ir, svarbiausia, proto. Beje, čia tiktų amerikiečių natūralisto Henry Davido Thoreau mintis – „Neužtenka būti užsiėmusiam – taip daro ir skruzdės. Klausimas yra – kuo Jūs užsiimate?“
Istorija turi savybę kartotis, klausimas kaip greitai. Baigiantis prieš tai buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus kadencijai, D. Grybauskaitė su juo susitikimų neberengė, kaip ji pati sakė, nebematė prasmės. Dabartinį premjerą Saulių Skvernelį panašus likimas gali ištikti anksčiau – ir ne vien dėl to, kad prezidentės kadencija baigsis po dvejų metų. Metiniame pranešime Seime prezidentė priminė, kad dabartinę daugumą į Seimą atvedė per rinkimus jų deklaruotos permainos, kurias įgyvendintų neva geresni – ne partiniai, o profesionalūs ministrai, tačiau kai kurių darbas kelia nerimą.
„Užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą. Stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas. Mokesčių perstumdymas, iš vienų atimant ir dovanojant kitiems, socialinio teisingumo tikrai nepridės. Todėl neparuoštų reformų manija, kuri matosi dabar, gali virsti išsiilgtų pokyčių parodija“, – metiniame savo pranešime teigė prezidentė.
Politikos apžvalgininkai įžvelgia labai aiškią šalies vadovės žinią valdantiesiems apie jų darbą.
„Aiškiai įvardyti ministrai, kurie prastai dirba ir turbūt pasiųsta žinia ponui Skverneliui, kad jam laikas pradėti dirbti“, – teigia dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas.
„Tik prezidentė gali pati paaiškinti, ar ji jau mano, kad atėjo tas laikas, kada kai kurie ministrai ar apskritai Seimo valdanti dauguma galbūt ir nebepajėgs įgyvendinti duotų pažadų, ar vis dėlto užtektų peržiūrėti tai, kas yra daroma, kas yra suplanuota, tai yra viešojo sektoriaus, valdymo reforma, švietimo ir aukštojo mokslo reforma ir mokesčių reforma“, – kalbėjo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak D. Grybauskaitės, nėra politinės valios ir aiškios lyderystės reformoms vykdyti. Ji kritikavo ne vien švietimo ir mokesčių sistemų pertvarką, bet ir viešojo sektoriaus reformą, kuri pradėta nuo šimtaprocentinių priedų prie algų jos organizatoriams, stringančią urėdijų pertvarką, mėginimą atsakomybę dėl Darbo kodekso permesti Trišalei tarybai ir valstiečių inicijuotas kovos priemones su alkoholizmu.
„Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – tai primityvus ir paprastas kelias, tačiau jis veda tik į šešėlį ir pogrindį. Politinė atsakomybė – tai ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą. Jiems priimti reikalinga politinė valia, bet jos nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija“, – teigė šalies vadovė.
„Manau, kad prezidentė stipriai pasisakė. Tik klausimas, ką daryti su tokia valdančiąja dauguma? Iš esmės mes esame pakliuvę į tam tikrą pono Karbauskio eksperimentų lauką. Valstiečių frakcija marga, aš manau, kad dar po kelių mėnesių ar po pusmečio jis ims jos nesuvaldyti. Vyriausybė politiškai yra niekieno – jos tikrai nepavadinsi valstiečių vyriausybe. Ten žmonės visiškai jokio ryšio neturi su valstiečių partija. Pats ministras pirmininkas ne partijos narys, negi mes lauksim 2020 metų ir būsime to eksperimento triušiais?“ – retoriškai klausė M. Riomerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prieš kelias dienas džiaugęsis prezidentės pasitikėjimo kreditu, po šio ketvirtadienio, regis, turėtų susivokti klydęs.
„Grybauskaitė tiesiog išsakė savo kritiką ir nebeduoda pasitikėjimo kredito dabartinei valdžiai, kad tas pasitikėjimas, kurį visuomenė ir, sakykim, prezidentė suteikė dabartiniam ministrų kabinetui ir Seimui – baigėsi ir dabar turi būti žengti nauji žingsniai. Ar dėl to kris kurios nors galvos, ar premjeras gins savo ministrus – pamatysim netrukus“, – samprotavo R. Terleckas.
Kirsti galvas gali būti ne taip paprasta, nes, kaip sako R. Vilpišauskas, atsakomybę už ministrų veiklą turi prisiimti ir pati prezidentė. Ministrai buvo atrinkti su jos žinia, o kai kurie net rekomenduoti.
„Kyla klausimas, kiek prezidentė dabar linkusi prisiimti sau atsakomybę už nevykstančias arba, kaip ji sakė, imituojamas reformas, kaip ji elgsis toliau kalbėdama apie atsakomybę tų ministrų, kurių paskyrime ir pakvietime dirbti vyriausybėje ji reikšmingai dalyvavo“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Kliuvo valdantiesiems ir dėl mėginimų apriboti žiniasklaidos laisvę, net keturis kartus per pusmetį: kad blogų ir gerų naujienų būtų skelbiama vienodai, siekta uždrausti įmonių reputacijai kenkiančias žinias ir kritikuoti valdžią, o Nacionalinio transliuotojo valdymą perduoti Seimui.
„Visi supranta, kad žiniasklaida – demokratijos pagrindas. Labai džiugu, kad atsiranda aukščiausio rango politikų, kurie ne tik siekia, na, kaip čia progą ištaikius apkarpyti jai sparnus, bet siekia ir supranta, kad ją reikia remti“, – sakė delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Visas šiųmetis prezidentės pranešimas Seime truko nepilną pusvalandį, o visa kritika valstiečių žaliųjų valdymui, galima sakyti, sutilpo į vieną sakinį: „Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ir drąsos, bet ir proto.“
Šalies vadovės replikos, atrodo, neišgirdo tik valstiečiai žalieji pareiškę, kad problemas ir jų sprendimo būdus jie ir prezidentė mato vienodai. Tuo metu ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai suvokia, kad be proto su pokyčiais toli nenužengsi, kad ir kokie užmojai būtų.
„Aš manau, jeigu nebus proto darant pertvarkas, tai bus kokia nors „perestroika“, kuri jau čia kažkada vyko“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.