Žinoma, spalį gyventi be šalnų, be stipresnio žiemių vėjo, yra nuostabu. Jei dar prisimintume, kad dažną dieną, ypač vakarop oro temperatūra pakyla virš 15 laipsnių šilumos, būtų dar smagiau.
Tokie orai tinka ir patinka ne tik mums. Štai pusę aštuntos sukrunta zylės, kiemuose žvirbliai, sugagena žąsys. Antenos viršūnėje pragysta dūminė raudonuodegė, o laukuose, miškuose juda, kruta paukščiai. Tokiu metu jie lyg pasidalina vietas: vieni kyla skristi, kiti po nakties leidžiasi maitintis. Maisto gausu, gamtoje panaudojama viskas.
Štai prie miško stebėjau kukurūzų lauką, jau nukirstą, laukiantį norago. Ant žemės čia pabirę kukurūzų burbuolių ir sėklų, todėl visą dieną maitinasi, iš toli baltuoja gulbių giesmininkių pulkeliai. Neseniai čia buvo ir gervės, tačiau jų pulkai išretėjo. Dabar laukiame žąsų, kurios yra ne mažesnės grūdų ir želmenų mėgėjos. Beje, tame pačiame lauke plazdėjo ir kėkštai, lesinėjo žaliukės, geltonosios startos.
Tik dabar prasideda didžioji paukščių migracija pajūryje. Ji daug vėluoja, gali būti, kad dabar regėsime tik paskutinius didžiojo migracijos srauto dalyvius. Tiesa, jau dabar pasigendame tūbuotųjų suopių, kurie tokiu metu Lietuvą pasiekdavo iš Šiaurės. Ten, tundroje, vasara nebuvo jiems dosni. Beje, panašiai negausiai regime ir mūsiškių suopių.
Spalio pradžia dar turėtų dovanoti grybus. Tačiau tik viena žinia įdomi: surastas trijų kilogramų svorio baravykas – lyg atpildas už visų grybautojų tikėjimą gamtos pastangomis. O šiaip dygsta žaliuokės – rudens skaniausi grybai. Pušynuose jų yra, bet negausiai, kaip kaime sako – tik paragauti.
Nuo spalio pirmosios kompensuojama vilkų naminiams gyvūnams padaryta žala. Iki šiol tokios praktikos nebuvo, todėl žalos įvertinimo komisijoms bus nelengva apskaičiuoti nuostolius. Svarbu, kad visi veiktume supratingai, tardamiesi ir rezultatai bus priimtini visiems.