Ryšių su Rusijos diplomatais tyrimo akiratyje - ne tik Rozova: nori kastis daug giliau

„Šito tyrimo tikslas turi būti išsaiškintas sisteminis Rusijos poveikis Lietuvos politinei sistemai – per politines partijas, per atskirus asmenis“, – interviu laidai „DELFI Diena“ sakė L. Kasčiūnas.

Pasak parlamentaro, yra geras klausimas, ar I. Rozova yra esminė figūra, ar tik detalė.

„Iš to, ką aš matau jau viešame dokumente, mes kalbame apie tai, kad su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptarinėjamos galimybės formuoti Rusų aljanso politinį junginį su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Ar tai reiškia, kad šito aljanso susiformavimas buvo šitų po priedanga dirbančių Rusijos atstovų darbo rezultatas? Jeigu taip, tada kyla klausimas, su kuo mes turime reikalą?“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kol kas LLRA atstovai ne tik nieko nepaneigė ir neatsiribojo, bet tik gynė I. Rozovą.

„Kol kas man yra daugiau klausimų nei atsakymų. Tai irgi bus vienas iš tyrimo objektų“, – sakė L. Kasčiūnas.

© DELFI / Andrius Ufartas

Mato panašumų su Basčio atveju

Parlamentaras neatmetė, kad tyrimo eigoje gali būti prieita prie klausimo apkaltai I. Rozovai inicijuoti.

„Iš pirmo žvilgsnio, iš to, ką dabar matau, tai yra labai panašu į Mindaugo Basčio atvejį. Nes ji buvo dėl neteisingai nurodytų duomenų anketoje dėl darbo su įslaptinta informacija. Tai buvo esminė teisinė priežastis, kurią Konstitucinis Teismas įvardijo dėl M. Basčio apkaltos teisėtumo“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak parlamentaro, šiame kontekste kalbama apie neformalius kontaktus ir apie iš esmės neteisėtą įtaką Lietuvos politinei sistemai, veikiant ne tik per atskiras politines asmenybes, bet ir per politines struktūras.

„Apie tai ir reikėtų kalbėti. Čia ir yra esmė. Mes matome iš tos medžiagos, kad kelis metus reguliariai buvo palaikomi neformalūs ryšiai, buvo aptarinėjamos ir derinamos politinės programos, buvo domimasi strateginės reikšmės projektais“, – sakė L. Kasčiūnas.

Tarp tokių strateginės reikšmės projektų, kurie galėtų būti įdomūs Rusijai, jis minėjo suskystintų gamtinių dujų terminalą, Visagino atominės elektrinės projektą, sinchronizaciją.

„Čia esminiai dalykai, apie kuriuos mes tikrai kalbėsimės. Čia yra esmė“, – sakė L. Kasčiūnas.

Įvardinti motyvai, kodėl neleista dirbti su įslaptinta informacija

DELFI iš Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pavyko gauti pernai Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio parašytą laišką Seimo pirmininkui, kuriame išdėstomi motyvai, kodėl Seimo narei I. Rozovai neleista dirbti su įslaptinta informacija.

Valstybės saugumo departamento duomenimis Seimo narė I. Rozova ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, o jos sprendžiamų klausimų pobūdis, VSD vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Seimo narės kontaktai su Rusijos federacijos diplomatais neapsiribojo vien tik oficialiais formatais. Kaip pavyzdžiui:
1. 2012 m. su Rusijos Federacijos diplomatais, kurių pavardės VSD yra žinomos, buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu bus aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkiminės programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai;

2. Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautines mažumas atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus įsteigimo klausimai;

3. 2011 m. Seimo narė I. Rozova kartu su Rusų aljanso partijos bendražygiais aktyviai bandė įtraukti Rusijos federacijos diplomatus, kad būtų įtakojamas politinių koalicijų formavimosi Vilniaus miesto savivaldybės taryboje procesas.

VSD yra žinoma, kad su Rusijos Federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo. Taip pat buvo tariamasi dėl I. Rozovos išlaidų, patiriamų dėl susitikimo su Rusijos Federacijos diplomatais, kuomet buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I. Rozovai kaip politikei.

VSD duomenimis I. Rozova susitikinėjo su Rusijos diplomatais neoficialioje aplinkoje, kaip pavyzdžiui restorane „stora antis“, kavinėje „Kavos ir arbatos namai“, nors Seimo narė pildydama Klausimyną bei teikdama VSD paaiškinimus tai nuslėpė. Be to, VSD vertinimu, kai kurie tokių susitikimų sąmoningai buvo organizuojami nuošalesnėse vietose.

I. Rozovos asmeninį ryšių su Rusijos diplomatais pobūdį parodo ir tai, kad Rusijos diplomatai ją sveikino su rinkimų rezultatais, asmeninių švenčių progomis, kovo 8 d. proga. Taip pat, Seimo narė I. Rozova Rusijos diplomatų buvo kviečiama į renginius, kurie buvo organizuojami ne Rusijos diplomatinėse atstovybėse.

Parlamentarė 2014 m. buvo VSD pareigūno informuota apie tokių susitikimų keliamą grėsmę, o vėliau – 2017 m., pildydama prašymą leidimui dirbti su įslaptinta informacija gauti, ji nuslėpė kontaktus su Rusijos diplomatais.