„Jis pats save įvarė į beviltišką situaciją, kai belieka arba sėsti už grotų arba toliau šantažuoti branduoliniu ginklu. Tai ką mes šiuo metu stebime – galutinis Rusijos imperijos žlugimas. Tai vyko keliais etapais, imperija ėmė silpti po J. Stalino mirties, paskui ją paliko Varšuvos sutarties šalys, vėliau – Sovietų sąjungos respublikos, o dabar ją paliks ir federacijos dalys. Nes jokio daugiau, kaip tik karus su „sukilusiomis provincijomis“ imperiniu vertinimu, Rusija niekam negali pasiūlyti“, – sakė V. Šenderovičius.
Prisimindamas vykusį Jugoslavijos karą ir kruvinas skerdynes surengusį buvusį Serbijos lyderį Slobodaną Miloševičių, V. Šenderovičius džiaugėsi, kad byrant Sovietų sąjungai karo pavyko išvengti.
„Tai „uždelstas“ S. Miloševičius. Provincijų bombardavimas, vertinant imperatoriaus Cezario požiūriu, to, kuris save bando įsivaizduoti esant apjungiančiu politiniu veikėju. To jau seniai nėra, Rusija tapo išvytu atskalūnu. Tokio valstybių susitelkimo prieš Rusiją pasaulis dar nėra matęs, nuo bolševikų teroro laikų. Todėl ši Rusija jau yra žlugusi“, – kalbėjo rašytojas V. Šenderovičius.
Dėl ateities pesimistiškas
Vertindamas ateities perspektyvas, jis į ateitį žvelgė su pesimizmu: Rusija ir viso gali neturėti jokios ateities.
„V. Putinas suėdė ne tik mūsų, bet ir kelių ateinančių kartų ateitį. Ir rusai dar ilgus dešimtmečius bus tapatinami su šiuo bjaurybe. Rusams teks už tai mokėti ir tai darys net ir tie, kurie dėl viso to nėra kalti. Nes kaltieji, kaip matome, jau „atsiplauna“ – išplaukia savo jachtomis, tampa filantropais, ar net taikdariais, kaip Romanas Abramovičius. Gal kokią jachtą iš jų konfiskuos, bet ne daugiau“, – sakė V. Šenderovičius.
Jis svarstė, kad rusų liaudis turės sumokėti labai didelę kainą, o su pirmosiomis Vakarų valstybių paskelbtų sankcijų sukeltomis problemomis susidūrę žmonės net nesuvokia, kad tai tik pradžia, o bus nepalyginamai sunkiau. Anot V. Šenderovičiaus, rusų laukia ne tik gyvenimas skurde, bet ir visapusiška panieka. Tai kaina, kurią tauta privalės mokėti už tai, kad palaikė V. Putino režimą, nemąstė, leido sprendimus priimti kitiems.
Kalba apie propagandą
Kodėl tuomet karą Ukrainoje 58 procentai rusų, kai kariuomenė patiria milžiniškus nuostolius, laukuose pilna kareivių lavonų, dega tankai, o didžioji visuomenės dalis toliau šaukia: „Muškim banderovcus“?
Rusų literatas, Kremliaus kritikas V. Šenderovičiaus sako, kad tai itin efektyvios bei paveikios, 20 metų trunkančios V. Putino propagandos pasekmė, kuri, jo vertinimu, net geresnė už nacių Vokietijos propagandos ministro Jozefo Gebelso kurtus propagandos naratyvus.
Abejodamas rusų sociologų pateiktais skaičiais apie 58 procentus karo šalininkų, V. Šenderovičius sako, kad autoritarinėje visuomenėje objektyvių ir tikslių sociologinių tyrimų nebūna, o jų rezultatai naudojami režimo propagandai.
„Tikroji sociologija prasideda tada, kai į klausimus žmogus atsako nedrebančiu iš baimės balsu, kai jis nebijo, kad gaus per veidą, arba bus atleistas iš darbo, jeigu neteisingai atsakys į klausimą. Sociologinių tyrimų rezultatai gali skelbti, jog 100 procentų gyventojų palaiko Šiaurės Korėjos darbo partiją, tačiau tai dar nereiškia, kad jie peiliais nesubadys Kim Čen Uno, kai tik jis liks be apsaugos“, – sakė V. Šenderovičius.
