Paklausti, kiek laiko gyveno pasislėpę mokykloje, ukrainiečiai pasakojo, kad ten praleido mėnesį ir septynias dienas.
„Tai nepakeliama. Mano žmona nuolat alpsta. Galbūt aš dar galiu tai ištverti, bet mano žmonai tai neįmanoma“, – pasakojo vyras.
Teigiama, kad Rusija ir jos įgaliotiniai dabar kontroliuoja apie 90 proc. Luhansko ir daugiau nei pusę Donecko srities. Kadangi Ukrainos pajėgos čia kariauja jau aštuonerius metus, tad patirties kovojant su rusais turi daugiau negu bet kas kitas.
Vakarų pareigūnai sako, kad Donbase dislokuotos Ukrainos pajėgos yra geriausiai apmokyti ir aprūpinti daliniai. Pranešama, kad Luhansko srityje okupantai nesėkmingai bandė prasiveržti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą.
„Laikinai išvesti Rusijos daliniai šiuo metu yra įsikūrę palapinių stovyklose daugelyje Rusijos regionų, besiribojančių su Ukraina. Kariai atsisako dalyvauti tolesniuose karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje. Jų personalo moralinė ir psichologinė būklė yra žema ir linkusi blogėti.
Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ir toliau ieško būdų, kaip spręsti padalinių papildymo žmogiškaisiais ištekliais problemą. Rusijos kariniai komisariatai ėmė kviesti šauktinius, atleistus nuo karo tarnybos 2012-aisiais“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovas Oleksandras Šputunas.
Vyksta evakuacija
Pirmiausia, stengiamasi išvežti pažeidžiamiausius – pagyvenusiuosius ir vaikus.
„Niekada negalvojau pagalvoti, kad turėsiu palikti namus. Aš jau pergyvenau karą, kai man buvo treji metukai, ir – vėl. Kad nors galėčiau ramiai numirti“, – su ašaromis pasakojo pagyvenusi Sjeverodonecko gyventoja, Tamara Trehlib, kurią kariai į maršrutinį autobusą iš namų atnešė tiesiog ant rankų.
Paklaustas, ar džiaugiasi išvykdamas į Dnieprą, berniukas atsakė: „ne, namie – geriau“.
Liekantiems dalinama duona. Nepaisydami gyvenimo beviltiškomis sąlygomis, dauguma Rytų Ukrainos miestų gyventojų išvykti atsisako.
„Neturime nei vandens, nei elektros, nei dujų, šildymo. Viskas – labai blogai, bet ačiū bent už tai. Matote, kokie mes purvini“, – kalbėjo to paties miesto gyventoja Valentina Oleksandrovna, laikydama glėbyje duonos kepalėlius.
Bučoje apžiūrimi žuvusiųjų kūnai
Tuo metu Ukrainos Bučos miesto policijos pareigūnams teko kraupi užduotis, apžiūrėti žuvusiųjų kūnus. Savanoriai juos atvežė į vietos kapines.
„Surinkome apie 300 kūnų. Daug iš jų buvo užkasta daržuose, kiemuose. Manau, praeis šiek tiek laiko, kol sužinosime tikrąjį skaičių“, – sakė kapinių prižiūrėtojas Serhijus Matyuk.
Ukraina teigia, kad po Rusijos karių išvedimo iš teritorijų aplink sostinę, įskaitant Bučą, buvo rasta daugiau kaip 400 civilių gyventojų kūnų.
„Ten daugybė kūnų. Per dieną surenkame apie trisdešimt kūnų. Jie ten tiesiog išmėtyti. Kai kuriems peršauta galva, kai kurie nušauti užrištomis akimis ir rankomis“, – pasakojo savanoris Valadyslavas Minčenko.
Kapinių prižiūrėtojas tęsė, kad rusai tiesiog žudo civilius.
„Jie buvo niekinami ir žudomi“, – sakė S. Matyuk.
Košmaras Bordiankoje
Ukrainiečiai anksčiau teigė, kad padėtis kituose rusų kontroliuotuose miestuose gali būti dar blogesnė, ir šie spėjimai, regis, tvirtinasi.
BBC žurnalistas pranešė, kad Bordiankos centre esantys griuvėsiai yra patys baisiausi, kokius jis yra manęs visuose Kijevo apylinkių miestuose, įskaitant Irpinę ir Bučą, kur virė atkaklūs mūšiai.
Netoli sienos su Baltarusija esanti Bordianka atsidūrė Rusijos puolimo Kijevo link epicentre. Gyventojai pasakoja, kad Rusijos daliniai pirmosiomis karo dienomis iš nedidelio aukščio leido raketas iš lėktuvų į jų namus. Vėliau miestas buvo apšaudomas.
Liudininkų teigimu, Rusijos kariai stabdė bandymus iš suniokotų pastatų iškrapštyti išgyvenusius žmones, grasindami, kad, į norinčius tai padaryti, bus šaudoma. Šiuo metu dar neaišku, kas ištiko civilius Bordiankos gyventojus per Rusijos okupacija.
Dar neapžiūrėti visi bombų ir artilerijos sviedinių sugriauti namai, neišvalytos nuolaužos. Miestelio gyventojai mano, kad po jomis gali būti daug civilių kūnų, tačiau jų skaičius nežinomas.
Šiurpios žinios atskriejo iš taip pat Kijevo apskrityje esančio Hostomelio.
Ukrainos vidaus reikalų ministras pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas dar vienas rusų žvėriškumo įrodymas. Garaže rasta vienuolika nužudytų ukrainiečių.
Teigiama, kad rusų snaiperiai treniravosi šaudydami į taikius Hostomelio gyventojus. Vėliau kūnai nutempti į garažą.
JAV žvalgybos optimizmas
Tuo tarpu Amerikos žvalgyba tvirtina, kad V. Putinui nepavyko pasiekti nei vieno savo strateginio tikslo. Savo ruožtu Ukraina rodo gerus rezultatus, ir gali laimėti karą.
„Dėl Ukrainos žmonių drąsos, veržlumo ir kovinės dvasios Rusijai jau nepavyko įgyvendinti pradinių karo tikslų. Rusija norėjo užimti Ukrainos sostinę Kijevą, ir nuversti jos demokratiją bei išrinktą Vyriausybę. Šiandien Kijevas vis dar stovi, ir ta Vyriausybė vis dar pirmininkauja.
Ši kova toli gražu dar nesibaigė. Štai ir esmė, šis karas gali tęstis ilgai, tačiau JAV ir toliau kovos už laisvę kartu su Ukraina ir Ukrainos žmonėmis. Aš tiesiog noriu, kad jūs tai žinotumėte. Beje, jei turėčiau eiti į karą, aš eisiu su jumis“, – kalbėjo JAV prezidentas Joe Bidenas.
Nors Vakaruose tvyro didelis nerimas, kad stringant puolimui rusai gali panaudoti masinio naikinimo ginklus, Amerikos žvalgyba teigė šiuo metu nematanti požymių, kad Rusija artimiausiu metu ruoštųsi panaudoti cheminį arba biologinį ginklą.
