Rusijos įmonėse yra tvarka, kad karinę prievolę administruoja įmonių kadrų skyriai. Jie turi turėti sąrašus – kiek darbuotojų yra karo prievolininkai.

Paskelbus apie dalinę mobilizaciją Rusijoje, įmonėms atsirado pareigą pateikti šaukimo punktams pas juos dirbančių karo prievolininkų sąrašus. Jau žinoma, kad nemažai dirbančiųjų buvo pašaukti į karą.

O Lietuvos politikai primena, kad dar yra Lietuvos įmonių, nepasitraukusių iš Rusijos.

„Šiuo atveju, dalyvavimas su savo netgi darbuotojais, kurie turi jau tiesiogiai dalyvauti (kare, aut. p.). nes turi pateikti sąrašus, turbūt turi net ir charakteristikas apie juos parašyti“, – LNK sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Iš Rusijos dar neišėjusį Lietuvos verslą politikai ragina trauktis kuo greičiau.

„Tai dabar mes turėjome mokesčių mokėjimą į biudžetą, iš kurio finansuojamas karas Ukrainoje. Dabar jau turime ir dalyvavimą mobilizacijoje. Tai jau nežinau, kur čia dar galima eiti toliau“, – kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Liberalas Seimo narys Raimundas Lopata teigė, jog tai tėra dar vienas argumentas, nes Rusijoje apskritai privačios nuosavybės nėra.

„Tas buvo sakoma ir anksčiau. Tai reiškia, kad verslo darymas be politinio „stogo“ yra neįmanomas“, – sakė politikas.

Iš fronto jau gauta pranešimų apie pirmuosius į nelaisvę patekusius mobilizuotus rusus. Taip pat nemažai jau jų žuvo.

„Aš galvoju, kad visos tos įmonės, kurios yra gal didesnės, gal mažesnės, joms tai turėtų būti jau tikrai kaip paskutinis skambutis. Nes po to reikės ir atsakyti už tuos žmones, kurie žus tame kare ir neš tą moralinę atsakomybę“, – sakė K. Starkevičius.

Veiklą Rusijoje vis dar vykdo „Vičiūnų grupė“, įmonės vadovas, Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnus Šarūnas Matijošaitis situacijos komentuoti nepanoro.

Tačiau įmonės atstovai sako, kad verslas Rusijoje yra parduodamas.

„Esant paskutiniam mūsų rytų grupės verslo pardavimo etapui, mes nebeturime galimybės teikti jokios informacijos medijoms. Esame įsipareigoję pardavimo grupei, todėl į jūsų klausimus galėsime atsakyti kai tik procesas bus baigtas“, – tokį „Vičiūnų grupės“ atsakymą gavo LNK.

Rusijoje taip pat veikia transporto bendrovė „Girteka“.

„Na, dėl vykdomos mobilizacijos tai pervežimų veikla nėra sutrikusi. Mano žiniomis, bent jau jei mobilizacija ir palietė darbuotojus, tai labai nedidelį kiekį, kad įtakotų įmonės veiklą“, – teigė „Girteka“ Komunikacijos vadovas Simonas Bartkus.

Tačiau ir „Girtekos“ atstovas tikina, kad įmonė iš Rusijos tikrai pasitrauks.

„Įmonė „Girteka“ yra nusprendusi koncentruotis būtent į Europą ir į Skandinaviją, kur yra mūsų pagrindinė veiklą, tai dėl to ta visa rytų verslo dalis yra atskiriama nuo „Girtekos“. Sunku pasakyti apie tikslias datas, bet tai gali užtrukti turbūt ilgiau negu metus“, – LNK sakė S. Bartkus.

Lietuvos politikai iš Rusijos neskubančiam trauktis verslui turi blogų žinių.

„Yra atvejų, kai kurios ES šalys, sugebėjo į ES sankcijų sąrašą įtraukti ir savo piliečius, kuri atvirai savo veikla iš esmės stiprino Rusijos Federaciją“, – sakė Seimo narys L. Kasčiūnas.

Įstatymų pataisos dėl bausmių, nepaliekantiems Rusijos jau yra ruošiamos.

„Vienas iš pakeitimų – įpareigojama pasitraukti per 3 mėnesius nuo paskelbimo, registruotis Valstybės saugumo departamente (VSD), kad nutraukta. Jeigu tas nėra padaroma – imamasi sankcijų. Kokios tos sankcijos kol kas sprendžia teisininkai“, – sakė liberalas R. Lopata.

Lietuva šį pavasarį pripažino, kad Rusija yra teroristinė valstybė.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: