Akivaizdu, kad Rusijos karinis įsikišimas Sirijoje – kad ir staigiai suplanuotas, bet gerai apgalvotas veiksmas, kurį laiką slėptas po karo migla. Deklaruojami kilnūs Rusijos veiksmai – kova prieš teroristus gali imponuoti daugeliui savo paprasta logika: „štai, pagaliau kažkas įves tvarką – tie amerikiečiai nesusitvarko jau kiek metų, galų gale, tikriausiai patys visą tą košę Sirijoje ir užvirė. Atėjo rusai – per tris mėnesius pastatys į vietą visus įsisiautėjusius teroristus“.
Tiesiogiai karine jėga paremdama Basharo al-Assado režimą prieš įvairias sukilėlių ir teroristų grupuotes, Rusija prisiėmė riziką į vieną ar kitą pusę neišvengiamai pakreipti svarstykles.
Įtariai didžiuosius Maskvos veiksmus arba, kaip neretai pasitaiko – pokerio partijos ėjimus stebintys analitikai pažėrė krūvą teorijų dėl tikrųjų Kremliaus karinių veiksmų Sirijoje priežasčių, detalių bei perspektyvų.
Tačiau nuošalyje visų spėlionių liko tie Rusijos veiksmų motyvai, kurie istoriškai, simboliškai bei realiai gali būti svarbus ir lietuviams, net jei Lietuvai Sirijos karas atrodo tolimas, svetimas ir vienintelis ryšys atrodo Europą užplūdę pabėgėliai.
Antskrydžius planavo iš anksto
Iš pradžių Rusijos veiksmai prasidėjo kaip gandų lavina – virš Sirijos pastebėti Rusijos karo lėktuvai. Ką jie ten veikia, kaip jie ten staiga pateko, kiek jų ir koks jų tikslas?
Iš tikrųjų dar rugsėjo viduryje buvo galima pastebėti įdomių detalių Rusijos centrinėje karinėje apygardoje vykusiuose kariniuose mokymuose „Centras 2015“.
Šturmo lėktuvai, fronto bombonešiai, atakos sraigtasparniai – visi šie orlaiviai jau kurį laiką visoje Rusijoje bei už jos ribų intensyviai treniravosi vykdyti koordinuotą ir intensyvią antskrydžių kampaniją. Pilotai buvo išvargę, technika gedo, o NATO oro policijos misijos naikintuvai vis dažniau kildavo iš Lietuvos ir Estijos gaudyti Rusijos orlaivių.
Pratybos „Centras 2015“ tebuvo repeticija prieš sudėtingą operaciją – pirmąją Rusijos oro pajėgų kampaniją nuo karo prieš Gruziją 2008-siais (okupuojant Krymą Rusijos aviacija antskrydžių nevykdė, tik gabeno karius). Tai, jog Rusijos aviacija mokosi iš klaidų ir dabar sėkmingai praktikoje pritaiko bei lavina pratybose ugdytus įgūdžius Lietuvai nėra naudinga.
Pamenate 2005 metais Lietuvoje naikintuvą sudaužiusį pilotą Valerijų Trojanovą? Jis tai metais buvo išskraidęs vos 30 valandų.
Vien per pastaruosius metus pratybose daugelis Rusijos karo pilotų priskraidydavo šimtus valandų. Išlavinta ir žaibiškai ir koordinuotai reaguoti galinti Rusijos karo aviacija šalia mūsų sienų yra ne kas kitas kaip reali grėsmė. Bet ji taps dar didesne grėsme po karo Sirijoje.
Išmoko kariauti modernų karą
Čečėnijos bei Gruzijos karuose jau nesyk patyrusi, ką reiškia koordinavimo stoka bei viešųjų ryšių klaidos, Rusija ilgą laiką pavydžiai stebėjo, kaip veikia NATO pajėgos. Koordinavimo centrai, į kuriuos suplaukia milžiniškas kiekis įvairiais būdais gautos informacijos, veikė nepriekaištingai, 24 valandas per parą, koordinuodami įvairių šalių naikintuvų antskrydžius.
Ar tai būtų oro kampanija Libijoje, ar Sirijoje, ar prieš tai – buvusioje Jugoslavijoje bei Irake, sąjungininkai turėjo koordinuoti šimtų orlaivių skrydžius bei ant žemės veikiančių specialiųjų operacijų pajėgų, užvedančių lėktuvus ant taikinių, darbą.
Dabar Rusija Sirijoje pademonstravo ne tik gebėjimą žaibiškai permesti didelius kiekius technikos, bet ir stengiasi parodyti pasauliui, kad ir Kremlius moka kariauti XXI-ojo amžiaus karą – moderniai, iš oro, pateikiant suvirškintą antskrydžių metu filmuotą medžiagą visiems norintiems.
O juk viskas prasidėjo kone slaptai. Bet kai rugsėjo pabaigoje pasirodė pranešimai bei nuotraukos, rodančios, jog virš Sirijos sukiojasi Rusijos bepiločiai orlaiviai „Pčela“ bei taikinius žymintis modernūs fronto bombonešiai Su-34, tebuvo laiko klausimas dėl didelio pajėgų permetimo.
Ir ne tik jie – Rusija norėjo, kad amerikiečiai bei visi likusieji pamatytų, jog Maskva nejuokauja ir savo bazėse Latakijoje bei Tartuse dislokavo priešlėktuvinės gynybos kompleksus S-300 – gintis ne nuo neegzistuojančios „Islamo valstybės“ aviacijos, žinoma. Žinia – daugiau nei aiški: mes čia, nedrįskite mums trukdyti.
Kiek vėliau visas pasaulis su neslepiamu susidomėjimu stebėjo pirmuosius Rusijos karo aviacijos antskrydžius, nors tokiu dėmesiu jau metus vykstanti kur kas platesnė tarptautinės koalicijos atakų iš oro kampanija pasigirti senokai negali.
Galima pastebėti, kad rusai į Siriją atvyko ne tik su nauja, tiesiog ką tik iš gamyklų pristatyta uniforma aptarnaujančiam personalui (išskyrus skubiai surinktus pilotus – jie vis dar dėvi tai, ką sugeba gauti – kas seno pavyzdžio taktinę liemenę, kas pigią, parduotuvėje pirktą kinišką), bet ir nauju požiūriu.
Kad ir kaip makabriškai tai skambėtų, daugeliui įgrisęs Sirijos pilietinis karas yra kaip pabodęs, bet vėl susidomėjimo sulaukęs realybės šou, nes į filmuojamą aplinką atsikraustė naujas herojus – madingu, nors ir kiek susiglamžiusiu kostiumu su neatsiplovusiomis ukrainiečių kraujo dėmėmis vilkintis Ivanas, kuris negarsėja pagarba aplinkiniams, bet labai mėgsta girtis ir kalbėti apie pagarbą tarptautinei teisei.
Kremliaus draugams, šalininkams ar tiesiog paties karo Sirijoje priešininkams atrodo, kad Ivanas prisiėmė pasaulio policininko vaidmenį – tą, kurio vis dažniau pasigendama iš „vadovausime iš užnugario“ JAV. Ir Ivanas šio vaidmens ėmėsi su dideliu entuziazmu, nors dėl „neefektyvių antskrydžių Sirijoje“ Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida dar visai neseniai peikė būtent JAV.
Dabar į Siriją atgabenti ir išskirtines teises filmuoti, fotografuoti kone viską gavę rusų propagandiniai žurnalistai, parako pernai prisiuostę Donbase, tiesiog liaupsina savo šalies vaidmenį Sirijoje. Tokio darbo pasekmės – akivaizdžios.
Žinoma, norint rodyti infraraudonųjų spindulių kameromis filmuotus vaizdus taip pat reikia juos turėti. Rusijos gynybos ministerija iš anksto pasirūpino, kad ne tik „teisingi“, Kremliui lojalūs žurnalistai būtų šeriami informacija, bet ir platina antskrydžių vaizdus rusų bei anglų kalbomis per socialinius tinklus.
Beje, ironiška, kad antskrydžiai filmuojami ne tik iš rusiškų „Pčela“, bet ir Sirijos priešininkės – Izraelio – rusams parduotų bepiločių orlaivių. Rusai pasimokė iš NATO šalių, kad žiniasklaida bei visuomenė vis dar, praėjus 2 dešimtmečiams nuo Pirmojo Persijos įlankos karo tokius nespalvotus vaizdus, kuriuose užfiksuojami bombų ar raketų smūgiai, laiko įspūdingais. Švarus, taiklus karas, o ne viską šluojantis kiliminis bombardavimas, kokiu Rusijos aviacija liūdnai garsėjo Čečėnijos karuose.
Išties, rusai iki šiol neslepia naudojantys ir „kvailas“, laisvakrites bombas FAB-500 ir sąlyginai taiklias FAB-500S. Pastarąsias gabena moderniausi Rusijos fronto bombonešiai Su-34 ir mėto iš kelių kilometrų aukščio į itin svarbius taikinius.
Pagal Rusijos GLONASS tinklą (GPS atitikmenį, tik ne visai sėkmingai veikiantį, mat per pastaruosius metus Rusija katastrofų metu neteko jau kelių palydovų) nutaikomos bombos gali 5-10 metrų taiklumu pataikyti į taikinius ir juos sunaikinti 450 kg sprogmenų galia – nors ir ne taip taikliai, kaip amerikietiškos JDAM, bet spaudos konferencijoms tokių sprogimų vaizdų užtenka.
O ir įprastas bombas Sirijoje dislokuoti Rusijos karo lėktuvai gali mėtyti taikliau nei anksčiau, mat per pastaruosius kelerius metus buvo modernizuota jų navigacijos ir taikymosi sistemos, padidinusios taikymosi tikslumą tris kartus.
Taigi – Ukrainos karo užgrūdinta Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida gali greitai pakeisti visuomenės nuomonę ir gudrių viešųjų ryšių priemonių dėka pateikti Kremliaus karinę avantiūrą kaip teisėtą, teisingą ir būtiną veiksmą. Tuo tarpu Rusijos karo pilotai išbando seną bei naują techniką, įgauna vertingos kovinės patirties. Kitą sykį tokį patį receptą Rusija galėtų pakartoti ne Sirijoje, o kur kas arčiau.
Vienu šūviu tiksi nušauti daug zuikių
Tai, jog Rusija bombarduoja ne „Islamo valstybės“ teroristus, o JAV remiamus „Laisvosios Sirijos armijos“ kovotojus, jau pakurstė gandų, kad Amerika neliks nuošalyje. JAV esą svarsto „Laisvosios Sirijos armijos“ prašymą teikti priešlėktuvinės ginkluotės, kad sirų sukilėliai galėtų numušinėti rusų lėktuvus taip, kaip darė modžahedai Afganistane 1979-1989 m.
Kol kas gana pasyviai stebėję rusų kariškių pasirodymus amerikiečiai turėjo nuryti karčią viešųjų ryšių piliulę – apie rusų antskrydžius JAV buvo informuotos likus valandai iki atakų.
Kol kas JAV ėmėsi veiksmų, kad amerikiečių naikintuvai – tarp jų ir 6 moderniausi F-22 virš Sirijos nesusitiktų su Rusijos orlaiviais. Beje, tarp pastarųjų yra ir šnipinėjimo lėktuvai IL-20, kuriems itin vertina visa informacija, susijusi su koviniu F-22 panaudojimu.
Savo ruožtu Rusija Sirijoje dislokavo ir lėktuvus, kurių paskirtis – kautis su priešininkų lėktuvais – SU-30. Šie orlaiviai jau nesyk lydėjo rusų atakos lėktuvus. Pirmieji tokį braižą pastebėjo ne amerikiečiai, o izraeliečiai, kurių šnipinėjimo lėktuvus Viduržemio jūroje dar praėjusį mėnesį vaikė rusų naikintuvai.
Izraelis į Rusijos veiksmus žiūrėjo itin pragmatiškai: Tel Avivas vadovaujasi tik žydų valstybės interesais, o šiems tebesitęsiantis karas Sirijoje nėra naudingas.
Kad ir koks beprotiškas būtų B. al-Assado režimas, Izraeliui jis nebuvo pavojingas, tai nesyk įrodė Izraelio aviacija, atakavusi taikinius Sirijoje. Tuo tarpu įvairios sukilėlių bei teroristų grupuotės, jų iškilimas bei apginklavimas Izraeliui kelia realią grėsmę.
Todėl neatsitiktinai neseniai įvykęs šiaip jau priešininkėmis regione laikomų Izraelio ir Rusijos aukščiausios karinės bei politinės vadovybės susitikimas laikomas dar vienu dūriu JAV.
Ilgą laiką Vašingtonas laikytas svarbiausiu Izraelio sąjungininku, tačiau pragmatiniai Tel Avivo interesai lėmė, kad izraeliečiai ne tik susitarė su rusais, kad abiejų šalių lėktuvai nesusidurtų virš Sirijos, bet ir Maskvai paslaugiai pateikė žvalgybinės informacijos apie taikinių Sirijoje sąrašą.
Tad net ir turėdama kuklesnius pajėgumus nei sąjungininkai, Rusija ne tik ėmėsi griežti pirmuoju smuiku Sirijoje, kurios režimas rusų pajėgų, priešingai nei amerikiečių, itin laukia. Maskva taip pat užsitikrino it tradicinės JAV sąjungininkės – Vašingtono politika nepasitenkinimą atvirai rodančio Izraelio paramą.
Ką jau kalbėti apie Egiptą ir Iraką, kurios ne šiaip sau leido Rusijos lėktuvams kirsti jų sienas, leistis orlaiviams, naudotis uostais ir pan. Egiptas ir Irakas kaunasi su teroristais ir neseniai pasirašė naudingus karinius sandėrius būtent su Rusija – jei egiptiečiai ir irakiečiai nori, kad karinės technikos atsargos nenutrūktų plūsti, Kremliaus pageidavimai turi būti vykdomi. O juk dar neseniai tiek Irakas, tiek Egiptas būtent JAV laikė svarbiausiomis partnerėmis.
Vien savo įsikišimu Rusija galimai sustiprino savo pozicijas Artimuosiuose Rytuose ir susilpnino JAV bei vietinių ambicijų turinčių Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų pozicijas. Pastarosios dvi šalys skaudžiai nubaudė Rusiją, palaikydamos žemas naftos kainas ir remdamos sukilėlius Sirijoje.
Žinoma, galima klausti, kodėl Rusijai turėtų pasisekti labiau su savo oro atakomis nei antskrydžius Sirijoje jau metus vykdančioms JAV bei sąjungininkėms? Galbūt ir nepasiseks, o gali būti ir dar blogiau – Rusija taps sunitų, kurie sudaro prieš B.al-Assado režimą kovojančių grupuočių daugumą, taikiniu.
Tačiau ši Sirijos kampanija, be kitų tikslų gali turėti ir kitą – dėmesio atitraukimą. Kas galėjo pasirodyti, kaip desperatiškas dėl Ukrainos karo izoliuotos Rusijos veiksmas dabar tampa strateginės partijos dalimi.
Rusija jau kurį laiką buvo viena konflikto Sirijoje dalyvių, teikusi ginkluotę B.al-Assado režimui. Dabar ji yra konflikto dalyvė ir viena svarbiausių sprendėjų – joks galutinis susitarimas dėl Sirijos ateities nebus sprendžiamas be Rusijos. O ši, mainais į savo nuolaidas, gali pareikalauti nuolaidų kitur – nebūtinai Sirijoje, bet arčiau savo sienų.
Prieš kelerius metus slapta įrašytas B. Obamos ir kišeninio V. Putino bei nominalaus Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pokalbis parodė, kad JAV būtų linkusios į nuolaidas su rusais. Ukraina pakeitė Vašingtono požiūrį, bet klampi ir kruvina Sirijos pelkė darsyk gali priversti pakeisti poziciją.
Vienaip ar kitaip, net nenuolaidžiaudama Kremliui JAV negalės nereaguoti į Rusijos veiksmus Sirijoje, o tai reikš, kad bus atitrauktas dėmesys ir nuo Baltijos šalių.
Be to, verta priminti, kad pernai Rusija pratybose intensyviai ruošėsi kariauti kelis nedidelius karus – keliuose frontuose vesti intensyvias ir žaibiškas karines operacijas.
Palei Baltijos šalių krantus pastaruoju metu intensyviai besitreniruojančios Rusijos karinės pajėgos nežada nieko gero ir jau kurį laiką kelia nerimą Lietuvai bei sulaukia atsakomosios reakcijos: skubiai perkama galinga, gynybinio pobūdžio ginkluotė, atnaujintas karinis šaukimas, tačiau ore tvyro klausimas – ar visa tai ne per vėlu?