Rusijos puolimo ypatumai sukėlė įtarimų: galimybės atakuoti staiga išseko

Vokietijos prezidento vizitas

Pirmą karą nuo karo pradžios iš anksto neskelbiant į Kyjivą atvyko Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ankstesnės kanclerės Angelos Merkel dviejose vyriausybėse užsienio reikalų ministru buvęs ir nuo tų laikų garsėjęs savo palankumu Maskvai, jis kaip svečias Ukrainoje iki šiol buvo nepageidaujamas.

„Mano žinutė ukrainiečiams yra ta, kad mes ne tik stovime jūsų pusėje, bet ir toliau remsime Ukrainą ekonomiškai, politiškai ir karine prasme“, – atvykęs į Kyjivą sakė Vokietijos prezidentas.

Praneša apie senkančią Rusijos ginkluotę

Rusijos pajėgos Ukrainoje ir toliau patiria sunkumų ne tik mūšiuose, bet ir telkdami papildomus karius bei ginklus.

Karo analitikai vis garsiau skelbia, kad Rusijos ginkluotės atsargos baigiasi. JAV karo ekspertai tai grindžia tuo, kad šios savaitės pradžioje Rusijos oro, raketų ir dronų smūgiai į Ukrainą buvo daug retesni nei ankstesnėmis dienomis. Buvo paleistos vos dvi raketos.

Turbūt ne veltui iš Rusijos pasirodė ir šie vaizdai – agresorė bando paneigti teiginius apie senkančią ginkluotę. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas vaizdo įrašuose apžiūri naują ginkluotę didžiausioje šalies tankų gamykloje Uralo kalnų mieste. Kad neva aptartų būdus, kaip padidinti produkcijos gamybą. Jis pareiškė, kad ginklų ir įrangos, nuo tankų ir pabūklų iki tiksliųjų raketų ir bepiločių orlaivių gamyba auga daugybę kartų.

© AFP / Scanpix

O ukrainiečius jų prezidentas V. Zelenskis ragina nusiteikti itin sunkiai žiemai.

„Turime išgyventi šią žiemą, kuri bus sunkiausia per visą mūsų istoriją. Rudenį, žiemą ir pavasarį reikia atlikti būtiną darbo dalį, kad pasiektume valstybei reikalingus rezultatus. Siekiame, kad mūsų partneriai būtų maksimaliai sutelkti kovai už laisvę. Ir neleisime mūsų bendram priešui suskaldyti pasaulinės demokratijos šalininkų koalicijos.

Tai darome mes – ukrainiečiai, europiečiai ir visi tie pasaulio piliečiai, kurie vertina laisvės svarbą“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.

Ukrainos gynėjai smogė Kadyrovo kovotojų bazei Chersono regione. Pranešama, kad per smūgį buvo sužeista daugiau kaip 60 okupantų. O dar apie 40 žuvo.

Ukrainos gynybos ministerija skelbia, kad rusų okupantai tik kuria iliuziją, kad palieka Chersoną. O iš tikrųjų, veža ten naujus karinius dalinius ir ruošiasi gynybai okupuotame regiono centre. Frontuose esą vyksta pozicinės lokalios kovos.

Pasirodė vaizdo įrašai iš Melitopolio. Čia, prie propagandistų televizijos kanalo būstinės ir Rusijos Federalinės saugumo tarybos bazės nugriaudėjo sprogimas. Skelbiama, kad sprogo šalia pastato paliktas automobilis. Miesto meras pareiškė, kad būtent taip turėtų atrodyti kolaborantų propagandistų kabinetų šildymas. O toliau, esą, bus dar karščiau.

Karas Ukrainoje

© Scanpix

Jau dabar ragina investuoti į Ukrainos atstatymą

Ukrainos prezidentas paragino tarptautinę bendruomenę skubiai investuoti į šalies atstatymą. Vokietijos ir ES lyderiai jau subūrė ekspertus, kad pradėtų darbą, kurį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas apibūdino kaip naują Maršalo planą.

„Tai yra kartų užduotis, kuri turi prasidėti dabar. Ukrainos atsigavimas, atkūrimas ir modernizavimas iš tiesų bus iššūkis kartoms, kurį įveikti reikės bendros visos tarptautinės bendruomenės jėgos. Bet tai yra ir galimybė ateities kartoms, jei tai padarysime teisingai“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.

„Turime negaišti laiko. Naikinimo mąstai yra stulbinantys, Pasaulio bankas žalą vertina 350 milijardų eurų. Tai tikrai yra daugiau nei viena šalis ar viena sąjunga gali pakelti. Mums reikia visų rankų“, – teigė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.

Kreipdamasis į ES lyderius Ukrainos prezidentas V. Zelenskis tarptautinių rėmėjų prašė padengti jo šalies 38 milijardų eurų 2023 metų biudžeto skylę. Sakydamas, kad tokia pagalba yra būtina, jeigu Ukraina nori atsistoti ant kojų.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: