aA
Lietuvą šmeižianti ir istorinius Sausio 13-osios faktus iškraipanti Lietuvoje nepageidaujamos rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos knyga „Lietuviškas sąmokslas. Kaip žlugo Sovietų Sąjunga, ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išsaugoti“ (“La congiura lituana. La fine dell’Urss e chi tentò di salvarla”) skinasi kelią Italijoje.
Kremlius
© AFP/Scanpix

Birželio mėnesį knyga pristatyta Italijos parlamente. Spalio 13 dieną jai duris atvėrė ir Milano Mondadori knygyno vadovybė, kuri nepaisė Lietuvos ambasados Romoje įteiktų protesto notų ir leido Rusijos propagandos meistrams skleisti „kitokią nuomonę“. Tuo metu Milano lietuviai surengė taikų protestą.

„Skaudu, ir labai žeidžia, nes šia knyga paniekinamos Lietuvos aukos, įžūliai meluojama istorija, kurios liudininkais mes patys esame“, - Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT sakė Milano lietuvių bendruomenės pirmininkė Kotryna Buono.

Penkių lietuvių grupė protestavo priešais Mondadori knygyną (leidimo didesnei protesto akcijai lietuviai neturėjo, iškėlė plakatą su Sausio 13-osios, Baltijos kelio nuotraukomis ir užrašu „Šalin rankas nuo mūsų istorijos“.

Taip pat pristatymo dalyviams ir praeiviams dalintas Milano universiteto profesoriaus, politologo Alessandro Vitale parengtas knygos teiginius neigiantis komentaras.

„Policijos pareigūnai paprašė stovėti atokiau, ir išėjo taip, kad atsistojome priešais renginio langus. Mus pradėjo fotografuoti ir filmuoti. G. Sapožnikova pamojavo per langą, mes jai. Po to sulaukėme kvietimų užeiti į vidų ir padiskutuoti, tačiau atsisakėme, sakydami, kad istorija jau yra parašyta, ir ji nėra diskusijų objektas“, - ITLIETUVIAI.IT pasakojo K. Buono.

Galinos Sapožnikovos knygos pristatymas Italijoje (itlietuviai.it nuotr.)
Galinos Sapožnikovos knygos pristatymas Italijoje (itlietuviai.it nuotr.)

„Jei mus pakviestų, mes labai norėtumėme padiskutuoti su šiais ponais, kurie akivaizdžiai bijo susitikti“, - pristatyme, į kurį susirinko apie 20 žmonių, replikavo knygos leidėjai.

Nors knyga Italijoje jau išleista kurį laiką, ir pirmas jos pristatymas įvyko birželio mėnesį Romoje, vienoje iš Italijos parlamentui priklausančių patalpų, iki šiol jos knygynuose nebuvo galima nusipirkti.

Knygoje iškraipomi Sausio 13-sios faktai, esą lietuviai žudė savus, ir patiems įvykiams vadovavo Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuva kaltinama sovietiniam rėžimui tarnavusių ir „kitą“ nuomonę turinčių žmonių persekiojimu, žmogaus teisių pažeidimu, vadinama JAV ir Europos Sąjungos marionete.

„Italų kalba išleista G. Sapožnikovos knyga galėtų būti šių dienų pavyzdys, kaip vykdomas informacinis karas, pasitelkiant jau žinomus sovietinius metodus. Naudojamasi internetu, klaidinančiais dokumentiniais filmais, vienas iš paskutiniųjų sukurtas ta pačia Vilniaus 1991-ųjų tema „Žmogus ir įstatymas“ (“Chelovek i zakon”-rus.), pateikiami iš istorinio konteksto išimti dokumentai, interviu ir nuomonės. Taip siekiama formuoti klaidingą viešąją nuomonę. Šios knygos strategija iš anksto gerai paruošta, tačiau kadangi naudojami seni sovietiniai metodai, lengva juos atpažinti. Savo politiką pertvarkantis Kremlius negali leisti, kad lietuvių 1990-1991 m. įvykiai ir Nepriklausomybės atkūrimas įkvėptų kitas tautas“, - sakė Milano universiteto profesorius Alessandro Vitale.

Pasak užsienio politikos analitiko, politinė propaganda naudojasi trumpa žmonių atmintimi, ruošia pagrindą naujoms dezinformacijos akcijoms ir vykdo hibridinį karą, pasitelkdama nekarines priemones, kurios šiomis dienomis yra kur kas veiksmingesnės už ginkluotąsias. „Problema ta, kad ši strategija Italijoje randa derlingą dirvą: čia trūksta informacijos, dėl vykusio Šaltojo karo Centrinės ir Rytų Europos istorija nėra žinoma, kultūriškai dominuoja kai kurios stiprios politinės jėgos. Mokslininkų užduotis yra parodyti šias klastotes, kitu atveju rizikuojama supriešinti ir sudaryti klaidingą įspūdį, o tai turėtų pasekmių tarptautinėje politikoje“, -ITLIETUVIAI.IT kalbėjo A. Vitale.

„Mes privalome skleisti žinias apie Lietuvos istoriją, kurią šiuo metu yra stengiamasi perrašyti. Kiekvienas diasporos narys yra mūsų šalies ambasadorius svetur, o tokia gausi Lietuvos išeivija galėtų būti ypatingai efektyvus instrumentas. Manau, kad ginti ir saugoti Lietuvos istoriją yra mano kartos kova, tad – pirmyn!“ – paragino Milano lietuvių bendruomenės pirmininkė K.Buono.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pensininkės laiškas Verygai: su šunimis elgiamės kultūringai, o su žmonėmis bet kaip (198)

„Kiek gali vaistinės ir gydytojai kentėti Jūsų pakeitimus gydymo srityje“, – laiške į...

Urėdijų drama: vadovas prabilo apie buvusių valdžių iššvaistytą milijardą (144)

Valstybinių miškų urėdijos vadovo poste vis dar likęs Marius Pulkauninkas , įvertinęs...

Dėl atimtų vaikų septynis mėnesius kovojusi šeima sulaukė dar vieno smūgio (1)

Bylą prieš Vaiko teisių apsaugos specialistus laimėjusi kretingiškių šeima džiaugėsi, kad...

NBA apdovanojimuose Sabonį nurungė „Clippers“ gynėjas, Dončičiui – Metų naujoko titulas (4)

Naktį iš pirmadienio į antradienį Kalifornijoje vyko NBA apdovanojimų ceremonija, kurioje...

Daugelis nežino, bet tai – mirtina klaida: sėdintys gale turėtų prisiminti esminį dalyką (11)

Dažnas automobilio keleivis, sėdintis ant galinės sėdynės, paragintas užsisegti saugos diržą,...

Profesorius Stukas giria konservuotus žirnelius, tačiau daugelis suklysta vos atidarę dėžutę (20)

Atsidarę konservuotus žaliuosius žirnelius juos panaudojame kaip garnyrą prie įvairiausių...

Investuotojai sandorių plūsta į laimingiausią pasaulyje šalį (25)

Investuotojai atranda, kad laimingiausioje pasaulio šalyje gera plėtoti verslą.

Šiame Vilniaus rajone masiškai perka sklypus: prognozuoja NT augimą

Šiuo metu Kalnėnų mikrorajone plėtojami didžiuliai visuomeninės ir komercinės paskirties...

Seime – svarstymai dėl dar vienos nedarbo dienos (71)

Seimas antradienį diskutuos, ar nuo 2020 metų į švenčių dienų, per kurias nedirbama,...

Sukrečianti šeimos drama: tėvų geriausias draugas pagrobė ir ilgus metus tvirkino jų dukrą (43)

Jan Broberg košmaras prasidėjo, kai ji atsibudo gulinti lovoje su pririštomis kojomis ir rankomis,...