Karo eiga parodė: Ukraina turi daugiau resursų
„Šiuo metu karas jau perėjo į kitą stadiją, kai pergalę pasieks ta pusė, kuri turės daugiau resursų. Ir tai ne pinigai, ne ginkluotė, kurią galima papildyti ir atnaujinti, o visai kiti dalykai. Šiuo metu pagrindiniu resursu, galinčiu lemti laimėjimą yra nusiteikimas, tikėjimas pergale ir pasiryžimas dėl jos kentėti.
Dabar aiškėja, kad šis resursas Ukrainoje yra labai didelis, o kiek jo esama Rusijoje – niekas nežino. Mes matome rusiškos televizijos kanaluose transliuojamus reportažus apie masinį valdžios sprendimų palaikymą, tuo pačiu regime ir Kremliaus blaškymąsi, neapsisprendžiant dėl visuotinės mobilizacijos“, – nepriklausomam televizijos kanalui „Dožd“ sakė politologas ir teisininkas, dėl baudžiamojo persekiojimo prieš bendrovę „Hermitage Capital Management“, kurioje dirbo 2008 metais į Londoną pasitraukęs Vladimiras Pastuchovas.
Jis daro išvadą, kad Kremlius nežino, kokiais resursais disponuoja ir kokia galima tautos reakcija į visuotinės mobilizacijos paskelbimą. Šiame kontekste Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėtis kardinaliai priešinga, per 6 karo mėnesius jis įsitikino disponuojantis pakankamai dideliais resursais.
„Ukrainiečiai nesusiskaldė, jie telkiasi ir mūsų akyse virsta nacija“, – konstatavo politologas V. Pastuchovas.
Rusijos elgesio modelį palygino su tarpuvartės chuligano logika
Kalbėdamas apie Rusijos pradėto karo Ukrainoje eigą ir agresorės gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimą, esą karo veiksmų tempas mažinamas, nes norima pagailėti civilių, V. Pastuchovas pastebi, jog čia esama tam tikro racionalumo.
Pasak politologo, antrą pagal galią branduolinių ginklų arsenalą turinti Rusiją šį karą galėjo labai greitai pabaigti užmėtydama Ukrainą atominėmis bombomis ir visą jos teritoriją paversdama milžiniška Černobylio zona.
Tačiau nuo tokio poelgio ją sulaiko toli gražu ne humanizmas, bet nežinomybė, kaip į tokį beprecedentį išpuolį reaguos Vakarai.
„Rusija elgiasi taip, kaip St. Peterburgo chuliganas tarpuvartėje. Jis sąlyginai drąsus toje erdvėje, kur žino, jog iš už kampo nepasirodys milicininkas. Jeigu Rusija žino, kad iš už kampo pasirodys milicininkas, ji elgsis visiškai kitaip. Tokia yra ir Piterio „pacano“ veiksmų logika.
Vertinant Ukrainoje vykstantį karą, Rusija jo negali laimėti tomis priemonėmis, kurias naudoja, tačiau panaudoti kitas priemones, kurios padėtų karą laimėti – bijo. Štai ir visa logika“, – sakė į Didžiąją Britaniją pasitraukęs Rusijos politologas V. Pastuchovas.
Grasinimais besisvaidantis V. Putinas suprastų tik vieną argumentą
Kalbėdamas apie šio karo pabaigą, V. Pastuchovas konstatuoja, kad jis pasibaigs tik tada, kai Kremliaus politinis elitas suvoks, kad bet koks kitas jų žingsnis iššauks raketų paleidimą jų pačių kryptimi.
O taip yra todėl, nes Rusijos valdžioje jau senokai susiformavęs sluoksnis žmonių, kurie supranta tik smurto kalbą. Vienas jų, pasak V. Pastuchovo, neabejotinai yra Rusijos autokratas Vladimiras Putinas.
Analizuodamas galimą Vakarų atsaką tik smurto ir jėgos kalbą suprantančiam V. Putinui, politologas daro išvadą, jog Vakarai nėra pakankamai stiprūs, todėl tiesiog nėra pajėgūs pademonstruoti jėgos.
„Tai turi būti toks elgesys, kad oponuojančiai pusei nekiltų abejonių, jog kitas žingsnis bus mirtinas. Jeigu abejonės lieka, vadinasi – jie nėra stiprūs“, – apibendrino V. Pastuchovas.
Ukraina turi pasirinkimo galimybę, bet derybos su Rusija kol kas neįmanomos
Kalbėdamas apie Ukrainos padėtį tarptautiniu mastu, kai šalis jau užsitikrinusi pakankamai solidžią Vakarų šalių diplomatinę ir karinę paramą, politologas prisimena ir situaciją, į kurią 1945 metais buvo patekusi Suomija.
„Taip jau susiklostė istorinės aplinkybės, jog II Pasaulinio karo metu ji buvo ne toje pusėje, tad galiausia liko vienui viena prieš monstrą. Suomijai neliko jokio kito kelio, kuris ir pasirodė esantis išsigelbėjimu, kaip tik sutikti su labai rimtais kompromisais: netekti 20 proc. savo teritorijos, 11 proc. gyventojų tapo pabėgėliai, suomiai prarado antrą pagal didį šalies miestą. Tačiau šalis pergyveno šią tragediją, tapo viena labiausiai klestinčių visuomenių Europoje“, – skirtumus tarp izoliacijoje buvusios Suomijos ir Vakarų palaikymo Rusijos agresijos akivaizdoje sulaukusios Ukrainos apibrėžė V. Pastuchovas.
Čia politologas pastebi esminę aplinkybę, Vakarų paramą turinti Ukraina disponuoja galimybe rinktis. Šis pasirinkimas gana paprastas: susitaikyti su praradimais ir atiduoti dalį savo teritorijos, arba kenčiant eiti iki galo.
„Nenorėčiau tikėti, jog dabartinėje situacijoje Ukraina sutiktų nusileisti ir pradėtų derėtis su Rusija. Taip yra todėl, nes Ukrainos vadovybė jaučia tautos nusiteikimą kovoti toliau ir mato jos palaikymą. Todėl turėdama Vakarų paramą ir tautos palaikymą Ukrainos vyriausybė tikrai nėra suinteresuota eiti į kompromisinius sprendimus. Ar ši pozicija liks nepakitusi ir toliau? Sunku atsakyti, laukia sunki žiema“, – svarstė politologas ir konstatavo, kad jokių derybų nebus tol, kol išliks ukrainiečių ryžtas kovoti.
Pasak V. Pastuchovo, derybos buvo įmanomos tik viename karo tarpsnyje, tarp pirmosios ir antrosios fazių, kai tapo galutinai aišku, jog Rusijos planuoto žaibiško Ukrainos užėmimo įgyvendinti nepavyks.
V. Putinas gali kentėti ir laukti ir D. Trumpo sugrįžimo
Apibendrindamas karą pradėjusio V. Putino tikslus, į Didžiąją Britaniją dėl grėsusio susidorojimo pasitraukti priverstas politologas sakė, jog Ukraina – tik įrankis Rusijos autokrato geopolitiniams kliedesiams pasiekti. Tai ir „Rusijos didybės“ atkūrimas, privertimas Vakarų valstybes gerbti Rusiją ir susitaikyti su tuo, jog dalis teritorijų taps jos įtakos zonomis.
Vertindamas galimus tolesnius karo veiksmų scenarijus politologas pastebi, kad V. Putinas, panašu, yra pasirengęs iki 2024 metų išlaikyti esamą situaciją.
„Vienas galimų Kremliaus scenarijų yra iškentėti du metus, Ukrainai primesti pozicinį karą, neskelbiant visuotinės mobilizacijos kažkaip išsiversti su į karą siunčiamais kaliniais, specialiosiomis pajėgomis toliau šiurpinti Ukrainą raketų smūgiais ir stengtis aneksuoti daugiau teritorijų.
Taip iškentėjus iki 2024 metų, sulaukus Donaldo Trumpo sugrįžimo galima tikėtis, kad jis nuspręs nutraukti karinę pagalbą Ukrainai. O tai būtų itin sunki situacija, nes ir kitos Ukrainai paramą teikiančios valstybės orientuojasi į Jungtinių Amerikos valstijų politiką“, – prognozuoja politologas ir pastebi, kad šios viltys gali žlugti vien dėl to, nes JAV, skirtingai nei Rusijoje, prezidentas neturi absoliučios sprendimų priėmimo galios.
