aA
Narstant Seimo narės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos Seime atstovės Irinos Rozovos istoriją, paaiškėjo, kaip lengvai, net žinant visam būriui politikų ir valstybės tarnautojų, suinteresuotos šalys gali „prisikasti“ iki Seimo narių. Ir kaip tokie atvejai gali prasmukti pro akis, net jei už saugumą atsakingos institucijos įspėja apie galimą grėsmę nacionaliniam saugumui.
© N. Jankausko nuotr.

Kas žinojo?

2018 metų sausio 18 dieną Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui atsiuntė neįslaptintą, bet ir ne viešą raštą, kuriame išvardijamos priežastys, kodėl I. Rozovai neturėtų būti suteikiamas leidimas dirbti su slapta informacija.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, kuriam politikė ir priklauso.

Tą kartą parlamentarei negavus leidimo dirbti su slapta informacija, ji pasitraukė iš Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pavaduotojos pozicijos.

Ant rašto kopijos, kurią pats Seimo vadovas prieš keletą savaičių išplatino žurnalistams susipažinti, pažymėta, kad jis skirtas susipažinti ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams.

DELFI šaltinių žiniomis, šią informaciją VSD greitu metu persiuntė ir premjerui Sauliui Skverneliui, jo patarėjui viešojo saugumo politikos klausimais, Arnoldui Pikžirniui, tuometiniam NSGK pirmininkui Vytautui Bakui, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Juozui Bernatoniui, užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, jo viceministrui Dariui Skusevičiui, tuometinei URM politikos direktorei Astai Skaisgirytei, prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjams Nerijui Aleksejūnui ir Mindaugui Lingei.

Irina Rozova
Irina Rozova
© DELFI / Andrius Ufartas

URM negalėjo paneigti, kas ši informacija buvo išsiųsta DELFI šaltinių minėtiems asmenims ministerijoje.

"Iš VSD gaunamos pažymos įprastai yra adresuojamos ministerijos vadovybei. Tikėtina, kad taip buvo ir Jūsų šaltinių minimu atveju. Kiekvienas informacijos gavėjas yra atsakingas už jo kompetencijai priskiriamus veiksmus susijusius su gauta informacija. Pažymose pateikta informacija URM naudojasi savo veikloje", - rašoma L. Linkevičiaus atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės atsakyme.

Kaip teigia DELFI šaltiniai, informaciją žinojo ir prezidento Gitano Nausėdos Vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė. Jos perduodame atsakyme rašoma, kad atsakymą gali pateikti tik VSD ir URM.

„Kaip žinoma, VSD su savo rengiamomis pažymomis pagal poreikį supažindina įvairių institucijų vadovus ir kitus jose dirbančius pareigūnus. Šiuo atveju tik VSD ir URM galėtų suteikti informaciją apie tai, kokiems pareigūnams buvo adresuota ši konkreti pažyma“, – rašoma prezidento patarėjo atsakyme.

Leidimus vykti gavo 3 kartus

2018 metų pavasarį I. Rozovai Seimo valdyba leido vykti į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos renginį Atėnuose, šis valdybos nutarimas užregistruotas praėjusių metų birželio 6 dieną. Tai įvyko jau tada, kai informaciją apie I. Rozovą V. Pranckietis iš VSD buvo gavęs.

Leista jai dalyvauti ir šių metų pavasarį vykusiame asamblėjos posėdyje, valdybos nutarimas pasirašomas 2019 metų kovo 20 dieną.

Leidimą vykti į asamblėjos renginius I. Rozova gavo ir lygiai po metų nuo pirmosios kelionės – 2019 metų birželį.

Seimo valdybos narė konservatorė Irena Degutienė paviešinus informaciją apie šią parlamentarę žiniasklaidai sakė, kad valdyba būtų priėmusi kitą sprendimą dėl didelio atgarsio sulaukusios I. Rozovos komandiruotės į Gruziją, jei būtų turėjusi žvalgybos Seimo pirmininkui pateiktą informaciją apie parlamentarę.

„V. Pranckietis mūsų neperspėjo ir privertė atsidurti nepatogioje padėtyje. Aišku, dabar atsiranda pagrindo kalbėti apie nepasitikėjimą juo“, – „Lietuvos rytui“ tada sakė I. Degutienė.

Kuo skiriasi nuo M. Basčio?

DELFI primena, kad 2018 metų ankstyvą pavasarį Seimą drebino Mindaugo Basčio apkalta. Ji visgi neįvyko.

Seimas M. Basčio apkaltos ėmėsi po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) 2017 metų gruodžio 22 dieną paskelbė, kad šis politikas, turėjęs aukštas pozicijas Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP), sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

Apkalta M. Basčiui inicijuota dėl VSD nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

Dėl šių ryšių Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kovo mėnesį atsisakė suteikti M. Basčiui leidimą dirbti su slapta informacija.

Klaidos padaręs nesijaučia

Žiniasklaidos priremtas prie sienos dėl I. Rozovos situacijos, V. Pranckiečio atstovas sakė, kad I. Rozova tuo metu buvo valdančiosios koalicijos narė, neužėmė jokių svarbių pareigų, todėl negaudavo jokios „jautrios informacijos“.

Antradienį Seime paklaustas, ar nesijaučia padaręs klaidos, V. Pranckietis teigė, kad tikrai ne.

„Aš nemanau, nes padariau viską, ką turėjau padaryti, kiek padariau ir M. Basčio atveju. Ir visiškai negirdėkite ir neklausykite melo, kuris yra skleidžiamas“, – žurnalistams Seime sakė Seimo vadovas.

„Neabejoju, kad būtų tirtas plačiau, kad būtų tiriama Rusijos įtaka mūsų politikams, tada nebereikėtų klausti menamų klausimų, turėtume atsakymus į klausimus.“

„Neabejoju, kad NSGK turi išsaugoti savo pasitikėjimo statusą“, – paklaustas, ar tyrimas gali būti objektyvus, kalbėjo V. Pranckietis.

„Jis negali būti koks nors kryptingas tyrimas, jis turi būti objektyvus. Manau, kad pirmininkas yra vienas asmuo iš to komiteto, o viešoji nuomonė svarbi ir to komiteto nuomonei“, – savo požiūrį dėstė V. Pranckietis.

Kelia klausimą, kodėl žinojo, bet nesakė

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis komentuodamas susidariusią situaciją sakė, kad Seime planuojamas tyrimas bus apie Seimo pirmininko atsakomybę, net jei informaciją ir žinojo kiti politikai.

„Tirsim Seimo pirmininką, nors informaciją turėjo ir premjeras, ir jo patarėjai, ko gero, daug daugiau valstybės tarnautojų. Beveik neabejoju, kad ir Ramūnas Karbauskis žinojo informaciją apie Rozovą ir kad tai buvo politiniai sprendimai“, – „Žinių radijui“ tada sakė G. Landsbergis.

„Tai yra koalicija, kuriai tinka žmonės, kurie siejami su Kremliaus įtaka Lietuvoje“, – konstatavo G. Landsbergis.

„Pranckietis turi atsakyti į labai paprastą klausimą – ar Ramūnas Karbauskis žinojo, ar prašė jo tos informacijos neviešinti“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jeigu šioje situacijoje yra V. Pranckiečio kaltės, sako TS–LKD lyderis, nepasitikėjimo procedūra dėl jo Seime turėtų būti vykdoma tik pasibaigus tyrimui.

Trys esminiai klausimai

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas DELFI sakė, kad trečiadienį NSGK posėdžio metu bus patikslinti planuojamo parlamentinio tyrimo objektai.

O jie, anot politiko, apima keletą aspektų – I. Rozovos ryšius ir ar duomenų užtenka jos apkaltai pradėti, kodėl informacija buvo žinoma, bet niekam nepranešama dėl galimų grėsmių, taip pat tai, ar nebuvo manipuliuojama turima informacija.

Jis teigė, kad tyrimas turi vykti greitai, per keletą mėnesių. D. Gaižauskas tikėjosi, kad nutarimą parlamentinio tyrimo objektams bus galima registruoti jau ketvirtadienį.

D. Gaižauskas teigė, kad šiuo metu planuojama tyrimą suskirstyti į tris esmines dalis. Pirmoji dalis – kas liečia pačią I. Rozovą.

„Kas susiję su jos ryšiais, kas susiję su Rusijos ambasados darbuotojais, pareigūnais. Ir kaip Rusijos ambasados darbuotojai ar žvalgybos pareigūnai bandė ar darė įtaką mūsų politinei sistemai per I. Rozovą“, – kalbėjo D. Gaižauskas. Anot jo, antrasis klausimas, susijęs su I. Rozova, ar visos turimos informacijos pakaktų apkaltos procesui pradėti jos atžvilgiu.

Antrasis klausimą, kurį anonsuoja komiteto pirmininkas, – kodėl nesuveikė prevencinė sistema Seime.

Ramūnas Karbauskis, Dainius Gaižauskas
Ramūnas Karbauskis, Dainius Gaižauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„VSD informuoja apie rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, tikisi, kad politikai priims kokius nors sprendimus, išsiaiškins, kodėl niekas jokių veiksmų nesiėmė, nedarė, neužkirto toms rizikoms kelio“, – klausimą kėlė „valstietis“.

Taip pat priminė, kad vos prieš porą savaičių, nuo gautos informacijos apie I. Rozovą, Konstitucijos teismas nustatė, jog M. Bastys nuslėpęs ryšius su buvusiu KGB bendradarbiu Piotru Vojeika sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

„Tai kodėl vienu atveju yra imtasi veiksmų, o I. Rozovos – ne?“ – klausimą kėlė D. Gaižauskas. Priminė dar ir tai, kaip stipriai V. Pranckietis ragino M. Bastį pasitraukti iš Seimo.

Klausimų jis turi ir buvusiam NSGK pirmininkui V. Bakui – kodėl jis taip pat nieko nedarė?

„Kodėl NSGK pirmininkas nieko nedaro? Jo veikla labai aiškiai reglamentuota komiteto pirmininko Statute. Juolab kad iš VSD yra gaunamos ir papildomos pažymos. Kodėl niekas nieko nežino, nekalba apie tai, kad su informacija nėra supažindinami komiteto nariai pagal nustatytą tvarką?“ – dar vieną klausimą kėlė D. Gaižauskas.

Jis teigė, kad tik tada, kai jau buvo raginama sušaukti neeilinį NSGK posėdį, jis su informacija susipažino ir pamatė, kad iki to laiko slaptą medžiagą, skirtą komiteto nariams, skaitė tik Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, vos tik komitete šią vasarą dirbti pradėjęs Gabrielius Landsbergis ir po jo – Arvydas Anušauskas.

Būtent iš čia ir kyla paskutinis planuojamas tyrimo klausimas – ar nebuvo manipuliuojama žvalgybine informacija?

„Ar taip nebuvo ieškoma politinės naudos ir ar tai negali būti grėsmė nacionaliniam saugumui? Iš kur šita aplinkybė? Apie I. Rozovos situaciją ir grėsmes pusantrų metų buvo žinoma V. Bakui ir L. Kasčiūnui“, – aiškino parlamentaras ir pridūrė, kad informaciją turėjo gauti visi komiteto nariai.

Jis teigė, kad, nors informaciją žinojo jau kurį laiką, sureaguota buvo tik tada, kai dalis Seimo narių gavo laišką iš Sakartvelo, – jame primenama, kad I. Rozova dalyvavo asamblėjoje ir reikia imtis tam tikrų veiksmų.

Planuoja politinį įvertinimą

D. Gaižauskas DELFI aiškino, kaip turi reaguoti institucijos, kai gauna įslaptintą VSD raštą.

„Specialiosios tarnybos informuoja daug adresatų, institucija, gavusi tokį raštą, vienaip ar kitaip pagal savo valdymo sritis priima sprendimus dėl apsaugos, rizikos įvertinti ir apsisaugoti. Jeigu gavo ministras pirmininkas, tai apsisaugoti turėjo pagal Vyriausybės prioritetus, Seimas – Seimo. Taip valdoma informacija pagal principą „būtina žinoti“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Jis išvardijo ir institucijas, kurios pagal savo interesų sferas turėjo gauti šiuos raštus.

„Pagal raštą, jei tai liečia Seimą, jį gauna Seimo pirmininkas, tada – pagal riziką, čia – nacionaliniam saugumui, tada gauna NSGK, jei liečia Vyriausybę, Užsienio reikalų ministeriją (URM), jie irgi turi gauti, adresatus parenka VSD, ką informuoti. Gavo ir Prezidentūra, gavo premjeras, gauna ir Seimo pirmininkas, ministerijos tam tikros, gauna daug skirtingai, pagal informacijos turinį“, – teigė jis.

Kadangi tai lietė Seimo narę, jos vizitus, susitikimus, pirmiausia turėjo būti informuotas Seimo pirmininkas ir NSGK.

Irina Rozova
Irina Rozova
© DELFI / Domantas Pipas

Paklaustas, kodėl nesuveikė visas aparatas, jei informaciją buvo gavusios ir kitos institucijos, D. Gaižauskas sakė, kad „dabar aiškinsis viską“.

„Bet URM – ten jau pareigūnai, politikams – politinė atsakomybė, reikia klausti, kodėl nebuvo rizikos vertinimo, reikia politinio vertinimo“, – kalbėjo jis. Pridūrė, kad aiškinsis visą sąrašą žmonių, kurie informaciją žinojo, ir tai, kokių veiksmų jie ėmėsi.

„Mes turėsime išsiaiškinti visą sąrašą, bet orientuojamės į parlamentinę sistemą – tik į Seimą“, – tyrimo objektą įvardijo parlamentaras.

Nori, kad tyrimas greičiau prasidėtų, – taip pasibaigtų melas

Pats V. Bakas antradienio vakarą DELFI priminė, kad iš VSD gauta informacija buvo prieinama dviem komitetams, visiems jų nariams. Tačiau, kaip teigia, D. Gaižauskas informacija tiesiog nesidomėjo. Tad šis tyrimas jam panašėjo į bandymą dėmesį nukreipti nuo svarbesnių dalykų.

„Tai, kad dabartinis pirmininkas dvejus su puse metų sistemiškai nevykdė savo pareigų ir neskaitė pateikiamos informacijos, rodo tam tikrą aplaidų pareigų vykdymą. Ir tas aplaidumas tikrai nepuošia komiteto nario, matyt, bandoma jį pridengti. Manau, kad čia gal jau ponas Karbauskis vadovauja visam procesui, kad būtų pašalinta opozicija iš komiteto“, – kalbėjo V. Bakas.

„Manau, kad tai yra bandymas nukreipti dėmesį nuo rimtesnių dalykų – šiandien koalicijos partneriai turi išsiaiškinti, kiek koalicijos partneriais galima pasitikėti, kiek Rusija turi įtakos valdančiajai daugumai“, – DELFI sakė buvęs NSGK pirmininkas.

Vytautas Bakas
Vytautas Bakas
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis sakė, kad minėta informacija apie I. Rozovą buvo prieinama „labai solidžiam asmenų ratui“, tačiau, ar kalbama tik apie Seimo narius, parlamentaras konkretizuoti nenorėjo.

„Vyko konsultacijos, buvo priimti sprendimai valstybės interesams apsaugoti, adekvatūs sprendimai. O kada iš esmės pasikeitė situacija – ponia Rozova tapo valdančiosios daugumos narė, aš pats asmeniškai inicijavau, kad į šį klausimą būtų pasižiūrėta dar kartą ir kad būtų jai užduoti klausimai“, – prisiminė V. Bakas.

„Tai, kad aš kažką nuslėpiau, yra visiškas melas“, – tvirtino pašnekovas. Jis tikėjosi, kad kuo greičiau minėtas tyrimas bus pradėtas, tuo greičiau paaiškės tikrieji „žmonių veidai“.

Jo manymu, Seimo pirmininkas „padarė viską, kas jam priklauso pagal įstatymą“.

„Iš valstiečių frakcijos vadovybės apie šią problemą buvo informuoti ir daugiau žmonių, aš pats tą padariau“, – patvirtino V. Bakas.

Jis svarstė, galbūt Seimo valdyboje jautri informacija buvo pamiršta arba jai pritrūko kontrolės stebėsenos, kad I. Rozova buvo dar kartą išleista į asamblėją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(52 žmonės įvertino)
3.6731

Top naujienos

Rinkimų rezultatai aiškūs: pergalė konservatorių rankose, nepavyko nei Janutienei, nei Paluckui atnaujinta 22.51 val. (511)

Aštuntą valandą vakaro uždarius balsadėžes buvo pradėti skaičiuoti rinkimų į...

Vienas skandalingiausių imperatorių istorijoje: garsėjo ne orgijomis, o sadistišku žiaurumu (35)

Legendos byloja, kad liūdnai pagarsėjęs Romos imperatorius Kaligula buvo toks pamišęs, kad...

Į Lietuvą atslenka arktinis anticiklonas – pokyčius pajusime jau savaitės pradžioje (6)

Šiandien jau iš pat ryto pajausime orų pasikeitimą: debesys išsisklaidė, oras išsausėjo,...

Išrinkti trys nauji Seimo nariai: kas jie tokie (52)

Sekmadienio vakarą antrojo rinkimų į atsilaisvinusias vietas Seime turo metu rinkėjai trijose...

Ši karta jau gimė su telefonu rankose: bankai jau turi planus dar neišnaudotai paauglių rinkai (33)

„ Revolut “ paleidžia bankininkystės programėlę tiems, kam dar nėra 18-os: žmonėms, iš...

Jonaitis po kovos su Janutiene: mane sveikina, kad nugalėjau velnią (57)

Žiemgalos vienmandatėje rinkimų apygardoje Seimo nario rinkimus laimėjęs socialdemokratas...

Nesėkmę rinkimuose patyręs Paluckas įvardijo rezultatų priežastis (66)

Rinkimuose į atsilaisvinusias vietas Seime konservatorių oponentei nusileidęs Lietuvos...

Venckienė: vienintelis dalykas, kurio bijo Lietuvos valdžia – viešumas (558)

„Ji rami, nusiteikusi bet kam, kas gali nutikti, – po susitikimo su jau pusantrų metų Jungtinių...

Rinktinės žaidėjus pagyręs Jasikevičius: esame bandymų stadijoje (17)

„Betsafe-LKL“ čempionas Kauno „Žalgiris“ titulo gynybą pradėjo svečiuose 94:63...

Net 7 kartus teistą kalinį pabandė integruoti į visuomenę, bet šis pabėgo: policija paskelbė specialią operaciją (120)

Po visuomenę pribloškusios istorijos, kai paspruko laisvėje dirbęs dėl pasikėsinimo nužudyti...