Kremliaus propagandistai FSB versiją sustiprino „tėvo pasakojimu“
Margaspalviais marškiniais apsivilkęs vyras kambaryje kalbėjo su „RIA Novosti“ korespondentu. Įraše jo veidas pridengtas, kad nebūtų galima atpažinti, vardas nenurodomas. Interviu buvo parodytas fragmentais, į montažą nebuvo įtraukti visi korespondento klausimai.
Į klausimą, kada paskutinį kartą bendravo su N. Vovk, vyras atsako, kad prieš 3–4 dienas, naudodamas „Skype“. Jo teigimu, moteris sakė, kad yra Lietuvoje.
Kitame fragmente vyras sako, kad N. Vovk tarnavo ne „Azovo“ pulke, bet Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, bet paskui iš jų išėjo dėl „galvos smegenų operacijos“.
Patikslinti, kokia tai operacija, vyras nesugebėjo, bet pasakė, kad jai buvo diagnozuotas „auglys“, buvo įstatyta plokštelė. Anot jo, po operacijos N. Vovk pasidarė „ne tokia, kokia buvo, tapo judri, šlaistėsi šen bei ten“.
Paskutiniame, trečiame, fragmente vyras sako: „Ji ten su vaiku (kur – nepatikslino) buvo, kaip bėglė važiavo į Prancūziją, paskui jai ten nebepatiko, sugrįžo – kur sugrįžo? – regis, į Lenkiją, o iš Lenkijos – į Ukrainą.“
Svarstoma, kas turėjo tapti tikruoju taikiniu
Delfi primena, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pirmadienį apkaltino Ukrainą dėl Rusijos ideologo A. Dugino dukters Darjos žūties.
D. Dugina žuvo šeštadienį, sprogus jos automobilyje padėtai bombai. Tačiau manoma, kad tikrasis atakos taikinys buvo jos tėvas.
„Nusikaltimą suorganizavo ir įvykdė Ukrainos specialiosios tarnybos“, – pranešime pareiškė FSB ir pridūrė, esą įtariama užpuolikė – 1979 m. gimusi Ukrainos pilietė Natalija Vovk – po nusikaltimo paspruko į Estiją. Anot FSB, įtariamoji 2022 m. liepą atvyko į Rusiją ir apsigyveno tame pačiame pastate, kuriame gyveno ir D. Dugina, o lemiamą šeštadienį nuvyko į tą patį renginį, kuriame dalyvavo D. Dugina ir jos tėvas.
Kaip skelbė Rusijos žiniasklaida, D. Dugina paskutinę minutę pasiskolino savo tėčio automobilį.
60-metis ultranacionalistinių pažiūrų A. Duginas kartais įvardijamas „Putino Rasputinu“ ar „Putino smegenimis“. Jis aktyviai palaiko dabartinį Rusijos karą Ukrainoje ir jau kurį laiką pasisako už rusakalbių teritorijų suvienijimą į didžiulę naują Rusijos imperiją. Jis nuo Krymo aneksijos 2014 m. įtrauktas į Vakarų sankcijų sąrašus.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sekmadienį paneigė, kad dėl šio nusikaltimo atsakingas Kyjivas.
Ne tik veikė tėvo šešėlyje, pati irgi buvo labai aukštai vertinama
Rusijos propagandos mechanizmų veikimą ir karo Ukrainoje procesus analizuojantis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis pastebi, jog kalbant apie dėmesio centre esantį pasikėsinimą į Darją Duginą, reikėtų atkreipti dėmesį į tą aplinką, kurioje ji veikė.
„Dažniausiai mes užmirštame apie ultrafašistų grupuotes, kurių yra daug. Jos jungia tūkstančius aktyvistų, o A. Duginas ir jo kompanija yra viena šių grupuočių.
A. Duginas jo aplinkoje yra laikomas ko ne šventuoju ir, pabrėžiu, vieninteliu dėmesio vertu filosofu Rusijoje, kuris kalba tiesą.
Todėl, šiuo požiūriu Darja buvo labai aukštai vertinama. Ji buvo milžiniškos organizacijos koordinatorė, labai aktyviai susijusi su Donecko aktyvistais. Visa ši Donecko mafija bendradarbiavo su A. Dugino aplinka“, – portalui Delfi sakė VDU profesorius G. Mažeikis.
Versijos tikslas – kurti priešus
Mokslininkas atkreipia dėmesį į vieną svarbią detalę, Kremliaus ruporų paskleista versija sulaukė didelio Donecko separatistų, su kuriais D. Dugina palaikė itin glaudžius ryšius, informacinės paramos.
„Kadangi Donecko grupuotės labai aktyviai palaiko jau paskleistą (D. Duginos nužudymo – red.) versiją, tai rodo, jog visa tai nėra tik masėms skirtas propagandinis konstruktas, bet tam tikra istorija, kuria kažką bandoma paaiškinti.
Kitaip tariant, visa ši žmogžudystės istorija yra kažkaip susijusi su Donecku, jo pinigais ir grupuotėmis.
Kadangi ši linija – itin slepiama, propagandiškai labai išpučiama Ukrainos, „Azov“ pulko, Estijos ar Lietuvos klaiki istorija, veikianti tik kaip priešų kūrimas“, – pastebi G. Mažeikis.
Istorija primena iš anksto nevykusiai parengtą scenarijų
„Šios istorijos problema, kad už jos gali užkibti tik profašistai arba banalioji, didžioji (Rusijos gyventojų – red.) masė. Bent kiek galvojantys nepasitikės visa šia istorija, juolab atmenant, kad panašių žmogžudysčių bylos Rusijoje tiriamos mėnesių mėnesiais, daugybę metų arba visą amžinybę“, – kalbėjo mokslininkas.
Dekonstruodamas propagandistų transliuojamą naratyvą G. Mažeikis pastebi daug nelogiškumų, kurių dėka ši versija labai primena kvailą pasakaitę.
„Moteris su vaiku, registruota kaip „Azov“ kariūnė atvažiuoja kirsdama visas sienas, ją stabdo. Nepaisant to, kad jos pavardė įtraukta į ieškomų asmenų sąrašus ji apsistoja tame pačiame name, kur gyvena D. Dugina, kažkodėl bombą padeda ne name, o važiuoja, kur jos nereikia padėti, dar prisideda kažkokios miglotos „liaudies armijos“. Tai veikiau primena ne realybę, o iš anksto prastai surašytą scenarijų“, – konstatavo G. Mažeikis.
