Lietuvą bando pažeminti, aukštinti skaudžią mums praeitį, priminti apie „šviesias koegzistencijos akimirkas“, sukiršinti Lietuvoje gyvenančius skirtingų tautybių žmones, sakė konferencijos pranešėjai ir pažymėjo, jog Lietuva šią problemą privalo vertinti labai rimtai.
Kaip sakė konferencijos moderatorius, konservatorius, Seimo narys Mantas Adomėnas, nepaisant to, kad tokioje padėtyje Lietuva atsidūrė gana seniai, diskusijų šiuo klausimu labai trūksta.
Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis išsakė nuomonę, jog kibernetinė ataka prieš DELFI pagaliau padėjo pakeisti požiūrį į šią problemą.
Rusija veikia visomis kryptimis
„Mūsų paranojikais nebevadina“, – sakė A. Matonis, užsimindamas apie tuos, kurie anksčiau bandė kelti bandymų iš užsienio formuoti Lietuvos gyventojų nuomonę klausimą.
Anot gynybos apžvalgininko, tie, kurie vykdo informacinį karą prieš Lietuvą, formuoja užsienio valdžiai ir jos politikai palankią nuomonę – taip pat ir pasąmonės lygmeniu. Specialistas priminė apie senuosius KGB darbelius Lietuvoje sovietų laikais ir pažymėjo, jog Rusija nenustojo ir tikrai nenustos jų daryti ir dabar. Tai įvairūs metodai paveikti visuomenės nuomonę.
A. Matonis pateikė ir pavyzdžių iš nesenos Lietuvos istorijos – pasirengimą prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos, „Mažeikių naftos“ pardavimą ir taip toliau. Gynybos apžvalgininko teigimu, tokiais momentais Rusijos veiksmai informacijos srityje pastebimai suintensyvėdavo. A. Matonis taip pat prisiminė ir istoriją dėl Lietuvoje nukritusio Rusijos karinio lėktuvo.
Anot gynybos apžvalgininko, dabartinės Lietuvos žmonės pasąmonės lygmenyje vis dar skenuoja sovietinius simbolius, kuriuos gana dažnai naudoja ir dabartinė Rusijos valdžia. Seni ir nauji filmai, koncertai, transliuojami Lietuvai svarbių švenčių dienomis, Lietuvos žvaigždžių dalyvavimas Rusijos televizijos laidose, kur Lietuvos vėliavą kartais galima pamatyti greta Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių, ir taip toliau. Tokiais triukais Lietuvos žmonėms bandoma įrodyti, jog Lietuva „vis dar didelės šalies dalis“.
Rusija turi daug tikslų, tarp kurių A. Matonis įvardijo ir įvairių nuostatų formavimą tiek valstybės politikoje, tiek kasdieniame gyvenime.
„Karinė sfera (Lietuvos misija Afganistane), energetikos ir politikos sektoriai, visuomenės nuomonė – visur dirbama tiek sąmoningame, tiek pasąmoniniame lygmenyse“, – tikina A. Matonis. Anot specialisto, Rusija sugalvojo puikų planą – žiniasklaida veikia ne iš Rusijos, o iš Europos valstybių, kur yra registruotos atskiros žiniasklaidos priemonės.
„Jos transliuoja Kremliaus informaciją internetu, per televiziją ir interesų grupes“, – pridūrė A. Matonis.
„Nostalgiški produktai“, sportas ir kultūrinė diplomatija
Lietuvos žmones bandoma paveikti vizualine informacija, todėl parduotuvėse po šiai dienai galima pamatyti „nemenką nostalgiją keliančių produktų asortimentą“. Juntama įtaka ir per Rusijos šou pasaulį ir vadinamąją kultūrinę diplomatiją. Garsių Rusijos atlikėjų koncertai linksmina Lietuvos liaudį per mūsų šaliai itin svarbias šventes. Pavyzdys – Allos Pugačiovos koncertas vasario 16-ąją ir baleto žvaigždės Nikolajaus Ciskaridzės žodžiai – kūrėjas išreiškė nuostabą, kodėl Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasirodė Didžiojo teatro baleto trupės pasirodyme. A. Matonis prisiminė ir buvusį bankininką Vladimirą Romanovą, kuris prieš kelerius metus įsteigė fondą ir į Lietuvą kviesdavosi žvaigždes iš Rusijos.
Lietuvai bandoma daryti įtaką ir sporto srityje, teigia gynybos apžvalgininkas. Savo laiku tas pats V. Romanovas įsigijo krepšinio klubą „Žalgiris“, išgelbėjo jį iš finansinės duobės, tačiau „po to klubas pradėjo rečiau žaisti Europos turnyruose, pradėjo rungtyniauti VTB Vieningoje lygoje“.
A. Matonis pateikė ir dar vieną pavyzdį iš nesenos praeities, kai pasirodė filmas apie Lietuvos krepšininkus, iškovojusius olimpinius medalius jau Lietuvos nepriklausomybės metais. Kai vyko aktyvi filmo reklaminė kampanija, Vilniuje leidinio „Komsomolskaja Pravda“ organizuojamo žurnalistų klubo „Format A3“ iniciatyva surengtas susitikimas, kuriame buvo prisiminta ir TSRS komandos pergalė Seule. Žodžiai, „pergalės, kurios mus vienija“, pažymi apžvalgininkas, buvo viso susitikimo leitmotyvas.
A. Matonis pažymėjo, jog rusai, vadovaudamiesi garsiuoju Aleksandro Dugino posakiu, bando Lenkiją sukiršinti su Lietuva: „Tai akivaizdu ir šiandieninėje Lietuvoje. Vykdomi išpuoliai prieš mūsų simboliką, istoriką, t. t.“.
Be to, Rusijos specialiosios tarnybos tam tikru metu pradėjo veikti ir per socialinius tinklus, teigia konferencijos pranešėjas.
„Samdo vadinamuosius trolius, daug investuoja, kad galėtų kontroliuoti situaciją“, – kalbėjo specialistas.
Informacinis karas Rusijai – užsienio politikos tąsa
Doc. dr. Mantas Martišius, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, sakė: „Vakaruose informacijos karas atlieka pagalbinį vaidmenį, o Rusijai jis – užsienio politikos tąsa“.
Anot docento, Rusija suprato būtinybę kontroliuoti situaciją šalies viduje, todėl buvo įkurti socialiniai tinklai, skirti būtent vidinei auditorijai.
Kaip pastebi M. Martišius, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, žmonių smegenys veikiamos per specialias žiniasklaidos priemones, skirtas užsienyje gyvenantiems rusams (ir ne tik) – „kad būtų galima jomis naudotis kaip papildomu užsienio politikos instrumentu“.
M. Martišius sakė, jog Rusija kitų valstybių informaciniame lauke veikia per idėjų karą – supriešindama skirtingų įsitikinimų ir požiūrių žmones, o tokia taktika veiksmingai trukdo pasiekti konsensusą svarbiais klausimais.
„Žmonėms bando aiškinti, kaip jiems gyventi, kokios Lietuvos perspektyvos ir t. t.“, – sakė docentas.
Komentarai, kaip nuomonės formavimo priemonė
Didžiausio Lietuvoje naujienų portalo DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė papasakojo apie dar vieną aspektą – komentarus prie straipsnių. Jos teigimu, vienu metu DELFI redakcija padarė išvadą, kad komentarus reikia stebėti, todėl buvo sukurti filtrai ir techninės priemonės, kurios nuolat tobulinamos ir atnaujinamos.
„Visi supranta, kad vyksta ne tik fiziniai, bet ir kibernetiniai karai. Mums tai parodė Bronzinio kareivio istorijos pavyzdys, supratome, kad tokia realybė ir kad teks su ja susitaikyti“, – sakė DELFI vyriausioji redaktorė. Ji taip pat priminė apie neseniai įvykusį kibernetinį išpuolį prieš portalą, apie kurį įspėjo komentarai su užuominomis ir grasinimais susidoroti su populiariausiu Lietuvos naujienų portalu.
Visa mozaika susidėliojo jau po išpuolio, tada ir paaiškėjo, kad jam buvo ruošiamasi iš anksto.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad vadinamieji troliai dirba tiek lietuviškoje, tiek rusiškoje (portalo) versijoje.
„Turite būti dėkingi Stalinui už Klaipėdą ir Vilnių, Afganistane jūs – okupantai, kam jums reikalingas pirmininkavimas, rusų opozicijos atstovai pasivadina JAV agentais ir t. t., – skaitė DELFI vyriausioji redaktorė citatas iš komentarų prie įvairių straipsnių. – Visaip bando apjuodinti Lietuvą, parodyti, kad jai nieko nepavyksta, kad AE jūs nepastatysite, o žodį emigrantai rašo didžiąja raide.“
Vyriausioji redaktorė pripažino, kad ne tik portalas tobulina sistemas, tai daro ir patys komentatoriai. „Jie tobulėja, keičia IP ir t. t.“, – aiškino ji.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė nurodė tendencijas komentaruose: „Provokuoja, peikia lietuvius, ir čia pat – rusus.“
„Susikuria bendraminčių komentatorių grupė, kurie skaito įvairius straipsnius ir komentuoja“, – pasakojo ji.
Jos teigimu, galimybė komentuoti, rašyti komentarus – „svarbus laisvo žodžio elementas, todėl būtų neteisinga dėl vienų komentatorių uždrausti komentuoti kitiems“.