aA
Už pusšešto tūkstančio kilometrų nuo Vilniaus įsikūrusi Igarka tapo vienu didžiausių lietuvių tremties taškų sovietinės okupacijos pradžioje.
"Misija Sibiras" tvarko kapines Igarkoje
© U. Karaliūnaitės nuotr.

Atgimimo metais į šį nedidelį miestą parvežti mirusių lietuvių palaikų vyko nedidelė Lietuvos entuziastų grupė, o jų pėdomis sutvarkyti didžiausių Lietuvos tremtinių kapinių į Igarką šiemet atvažiavo „Misijos Sibiras“ dalyviai.

Šią savaitę visi jie pirmą kartą susitiko Užsienio reikalų ministerijoje.

„Faktas, kad kartos ir technologijos keičiasi, bet žmonės apskritai, mes, kaip lietuviai, kaip tauta, nelabai keičiamės. Mes kaip buvome stiprūs, taip ir išliekame“, - BNS sakė „Misijos Sibiras“ vadovas Ignas Rusilas.

Į Igarką lietuviai daugiausiai buvo tremti 1948 metais – tada į šį miestelį išvežta iki 6 tūkst. lietuvių. Daugiausiai jie dirbo vienoje didžiausių Sovietų Sąjungos lentpjūvių, kuri bankrutavo 1990 metais.

Šiame atokiame Rusijos mieste yra didžiausios lietuvių kapinės Sibire, kur, vietinių teigimu, palaidota mažiausiai 500 žmonių.

„Važiuosime ten, kur baltos meškos“

76-erių Petras Musteikis gerai prisimena 1948 metų apniukusį pavasario rytą, kai į jo namus pasibeldė Sovietų Sąjungos saugumo pareigūnai.

„Mums tada pasakė, kad važiuosime ten, kur baltos meškos. Tai kaip ir viską supratome“, - BNS sakė tremtinys.

Igarka yra žinoma kaip buvusi viena atšiauriausių Rusijos teritorijų. Žiema ten trukdavo maždaug devynis mėnesius, gyvenimo sąlygas blogino stiprūs vėjai ir daugiametis įšalas.

Šiandien Igarką stipriai paveikė klimato kaita - vasarą ten galima susidurti su 30 laipsnių karščiu, o kadaise buvusios apledėjusios žemės miesto apylinkėse virto klampiomis pelkėmis.

Visgi 1948 metais nuo bado, šalčio ir ligų Igarkoje mirė iki 3 tūkst. lietuvių, daugiausiai vaikai ir seneliai.

P.Musteikio tėvas Igarkoje dirbo medkirčiu, o motina liko namų šeimininke. 1961 metais jam pavyko grįžti į Lietuvą. Vyras pasakojo, kad nuo 1957 metų jam būdavo leista atvažiuoti į Lietuvą lankyti giminių, o naudodamasis proga vieną dieną jis užėjo į „Lietuvos geležinkelius“ ir paprašė darbo.

„Tai jie man tokį išrašė prašymą, kad Lietuvoje trūksta kadrų. Ir tas popierius suveikė“, - sakė P.Musteikis.

Pirma ekspedicija - 1988 metais

Sovietų okupacijos metais nedaug žmonių savo noru vyko į tokias atokias Sibiro vietas, o grupė entuziastų pirmą kartą Igarką aplankė 1988 metais. 13-os žmonių kompanijoje važiavęs Romualdas Bakutis pasakoja, kad dabartinis jaunimas į Sibirą važiuoja dėl visiškai kitų motyvų, nei kad važiavo jie.

R.Bakutis prisiminė, jog į Igarką suplanavo važiuoti laikraštyje pamatęs straipsnį apie šiame mieste esančias netvarkingas lietuvių tremtinių kapines. Jis norėjo įsitikinti, ar padėtis iš tikrųjų tokia bloga.

„Šiandien, kai jūs važiuojate patirti patriotiškumo, pažinti istoriją, tai mes važiavome į skaistyklą. Dalis mūsų norėjo nusikratyti praeities, kita dalis norėjo pasakyti sau, kad toliau mes taip gyventi nebegalime“, - kalbėjo R.Bakutis, šiuo metu dirbantis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentu.

„Mes į Igarką važiavome ir iš Sąjūdžio, ir iš komjaunimo, iš visur, bet iš tikrųjų mes visi ten važiavome iš Lietuvos“, - pridūrė jis.

Kitais metais to paties branduolio ekspedicija iš Igarkos parvežė 120 ten mirusių lietuvių palaikų.
„Mes sugebėjome rasti savyje jėgų, įtikinti visuomenę ir padaryti darbą, kuris tais metais buvo tikrai labai svarbi vinis į okupacijos karstą, kurį daugelis žmonių stengėsi sukalti taip, kaip tą suprato ir kaip tą mokėjo“, - sakė R.Bakutis.

Jaunimas tikisi istorijas pasakoti patys

1940 - 1953 metais iš Lietuvos buvo ištremta apie 130 tūkst. žmonių.

Tremiamų asmenų sąrašuose buvo ne tik darbingi žmonės, bet ir senoliai, ligoniai, neįgalieji, nėščios moterys, vaikai ir kūdikiai. Kelyje į tremtį ir tremtyje žuvo apie 5 tūkst. Lietuvos vaikų.

Tremtinių kapines įvairiuose Rusijos miestuose tvarkančios, 11 metų skaičiuojančios iniciatyvos „Misija Sibiras“ dalyviai šią vasarą savaitę laiko tvarkė hektaro dydžio kapus Igarkoje.

Tose kapinėse jie apkirto medžius, sutvarkė kapinių viduryje esančią pelkę ir sukalė devynis naujus maumedžio kryžius.

„Mes kaip buvome stiprūs, kaip išlikome. Tu gali pasižiūrėti į buvusią kartą, kuri savo rankomis pagamino 120 karstų ir parvežė žmonių palaikus į Lietuvą, tai yra milžiniškas darbas. Taip pat gali pasižiūrėti į šiandieninę kartą, ant kurios dažnai sakoma, kad tai baltarankių karta, bet jie lygiai tokie patys stiprūs, užsispyrę ir padaro tokius pačius gerus darbus“, - sakė „Misijos Sibiras“ vadovas I.Rusilas.

„Mes labai viliamės, kad po 20 metų mes būsime ta vyresnė karta, kuri pasitiks jaunąsias ekspedicijas ir kurioms pasakosime savo istoriją“, - pridūrė jis.

BNS
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (135)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (9)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Nespėjusį į Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdę atsisėsti Skorupską atiduoda į prokurorų rankas (1)

Į korupcijos skandalų sūkurį dėl buvusio vadovo Ivano Dorošo bylų pastaruosius keletą metų...

Sąžiningo teisėjavimo prašantis Kleiza – apie titulą badą ir keliskart už „Žalgirio“ mažesnį „Ryto“ biudžetą interviu (1)

Savo komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį pakeitęs Vilniaus „Rytas“ jau šį...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (578)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...

Kokių paltų galima įsigyti Gariūnų turguje: vilioja įvairove, bet gali tekti pakloti net 400 eurų balsavimas (112)

Paltas – vienas būtiniausių šaltojo sezono atributų, tad jo paieškomis reikėtų pradėti...

Aktualu tūkstančiams: imigrantai iš ES po „Brexit“ gali prarasti visas privilegijas (35)

Jei Didžioji Britanija laisva valia sprendžia migracijos klausimus, ji neturėtų teikti...

Pirmasis Allos Pugačiovos vyras lietuvis – apie bendrą gyvenimą, skandalus namuose ir tikrąją skyrybų priežastį

Buvęs primadonos vyras papasakojo apie santuokos su Alla Pugačiova ypatumus ir apie skyrybų su...

Kaip iš lūšnyno legendinis Kauno kvartalas pamažu tampa prestižiniu: anksčiau net elektrą turėti buvo prabanga (12)

Sparčiai nyksta legendinio Žaliakalnio kvartalo, praminto „Brazilka“, autentika. Pirmosios...

Esė „Kaip nužudyti savo vyrą“ autorė įtariama nužudžiusi savo vyrą (4)

Įtempto siužeto romanų autorė Nancy Crampton-Brophy, kai kuriems galbūt pažįstama iš tokių...